Ministras K. Starkevičius išreiškė besąlygišką paramą Ukrainos žemės ūkio sektoriui

Dvišaliame Lietuvos ir Ukrainos žemės ūkio ministrų susitikime diskutuota apie pastarojo meto Ukrainos žemės ūkio sektoriaus realijas bei iššūkius ir Europos Sąjungos (ES) aktualijas, susijusias su prekybos režimo su Ukraina reglamentavimu. Aktualiausias Ukrainos ministrui klausimas – kaip bus vykdoma ES ir Ukrainos prekyba žemės ūkio ir maisto produktais nuo ateinančių metų birželio mėnesio, kuomet pasibaigs dabar galiojančios vienašalės ES prekybos lengvatos. Taip pat didelis dėmesys skirtas rusiškų ir baltarusiškų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų tranzitui per ES valstybių jūsų uostų infrastruktūrą.

Ministras V. Koval susitikime pabrėžė, kad 2024 m. tik 16 proc. Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota į ES rinką, kai ankstesniais metais tokių produktų kiekis siekė 26 proc., o 2022 m. – net 36 proc. Tai parodo, kad ES rinka nėra Ukrainos tikslas, o itin reikalinga ES šalių infrastruktūra eksporto tranzitui į trečiąsias pasaulio šalis ir tradicines jų eksporto rinkas. Be to, Ukraina šiuo metu tiekia tik apie 5,5 proc. pasaulio rinkos kviečių, iki Rusijos sukelto karo šis skaičius siekė 10 proc.

Dėl ES šalių nuogąstavimų, susijusių su Ukrainos integracija į ES rinką, ministras patikino, kad Ukrainos siekis yra eksportuoti kuo aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, o ne tik žemės ūkio žaliavas.  Ukrainai labai svarbu ir toliau išlaikyti pakankamai atvirą prieigą prie ES rinkos, jie pasiryžę kartu su ES narėmis spręsti jautrius su tuo susijusius klausimus. Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius šalyje transformuojamas, tačiau tam reikia laiko, o vykstantis karas tik apsunkina šiuos procesus. Galiausiai ministras pabrėžė, kad Ukrainos ūkininkai nori būti ES ūkininkų partneriais, o ne konkurentais.

Ministras K. Starkevičius padėkojo Ukrainos ministrui už pagalbą įgyvendinant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“.

Šioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo 122 atstovai iš viso pasaulio šalių, taip pat Jungtinių Tautų saugumo tarybos, Europos Komisijos, Europos Tarybos atstovai. Ministras akcentavo, kad itin svarbu išnaudoti visas įmanomas priemones atriboti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio ir maisto produktų prieigą prie ES rinkos, taip atlaisvinant konkurencinę įtampą ES rinkoje.

Ministras priminė, kad Lietuva jau yra uždraudusi šių šalių žemės ūkio produktų importą. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau baigtas derinti trišalis Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Ukrainos protokolas, po kurio pasirašymo bus pradėti taikyti grūdų, vežamų ir Rusijos ir Baltarusijos, kilmės tyrimai. Tyrimų metu bus siekiama išsiaiškinti, ar grūdai nėra nusavinti iš Ukrainos ir realizuojami kaip rusiški. Tai palies ir tranzitu per Lietuvą gabenamus grūdus, dėl ko tikimasi didelio jų pervežamo kiekio sumažėjimo. Sutarta, kad kilmės patikros mechanizmas itin efektyvus būtų tuo atveju, jei ateityje jį taikytų ir kitos Baltijos regiono šalys ir atimtų iš Rusijos konkurencinį pranašumą, kurį suteikia naudojimasis Baltijos jūros uostų infrastruktūra.

Kalbėdamas apie prekybos su ES ateitį ministras pakartojo, kad Lietuva visada rėmė ir rems kuo laisvesnę ir atviresnę prekybą, dėl ko nėra vieningo sutarimo tarp ES narių. Pasak ministro, Lietuva ir toliau skatins kuo greičiau pradėti derybas dėl prekybos liberalizavimo, kurios suteiks daugiau aiškumo mūsų svarbiems partneriams Ukrainoje.