Ūkininkų galvos skausmas – durpynai

Kas pasikeitė?

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbiai pasakojo, kad GAAB 2 standarto „Šlapynių ir durpynų apsauga“ įsipareigojimai buvo „kosminiai“, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jų įsigaliojimą atidėjo 2025 m. „Ar kas nors pasikeitė per vienerius metus? Kas jį koregavo? Ar neatsitiks taip, kaip su tuo durpynu, apie kurį pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje savo komentarus žarstė vienas aplinkosaugos „ekspertas“, teigdamas, kad durpynas nebuvo pažymėtas valstybiniuose žemėlapiuose? Tai, kad vieni durpynai egzistuoja, bet jų nėra žemėlapyje, o kitų durpynų nėra, bet jie pažymėti žemėlapyje, yra tiesa. Todėl mes norime sužinoti, ar tikrai viskas yra gerai su durpžemių žemėlapio atnaujinimu. Kokiais žemėlapiais vadovausis žemdirbiai?“– klausimus žėrė sunerimę ūkininkai.

Viešai skelbiamoje informacijoje matyti, kad geologiniai durpžemių žemėlapiai buvo daryti prieš daugiau nei 20 m. Juos sudarė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. ŪP kalbinta šios tarnybos direktoriaus pavaduotoja geologijai Jolanta Čyžienė patvirtino, kad mūsų šalies pelkių ir durpynų žemėlapis buvo sudarytas 2004 m. „Žemėlapį pagal geologinius duomenis sudarinėjome 200 tūkst. masteliu. Tai buvo paskutinis sudarytas žemėlapis. Ar geodezininkai, ar kitos institucijos kažką kito sudarinėjo, negaliu pasakyti. To reikėtų klausti Aplinkos ministerijos“, – teigė J. Čyžienė.

Šis žemėlapis yra apžvalginio pobūdžio, sudarytas atsiradus koncentruotos apibendrinančios informacijos apie pelkes ir durpynus poreikiui, atliekant požeminio vandens telkinių vertinimą, jų priskyrimą baseinams ir pobaseinams. Informacija apie pelkių išplitimą buvo reikalinga siekiant išsaugoti ekosistemas ir teritorijas, priskirtas „Natura 2000“ arba kitoms saugotinoms vietovėms, esančioms požeminio vandens baseinų ribose.

Nekaupiama sistemiškai

Apie pelkių ir durpynų duomenų bazės atnaujinimą 2018 m. rašęs VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ vyriausiasis specialistas Marijus Pileckas atkreipė dėmesį, kad informacija apie durpynų plotus, naudojimą ir būklę Lietuvoje nėra kaupiama sistemiškai. „Po 2010 m. buvo atnaujinti ir papildyti daugelis pelkių ir durpynų analizei naudotų erdvinių duomenų rinkinių, taip pat atsirado galimybės naudoti daugiau papildomų erdvinių duomenų, tiksliau išskirti pelkes ir durpynus bei išsamiau apibūdinti jų būklę. 2017 m. pabaigoje–2018 m. pradžioje, rengiant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“, buvo iš esmės atnaujinta Lietuvos pelkių ir durpynų GIS duomenų bazė, pagal gautus erdvinius duomenis naujai suskaičiuota pelkių ir durpynų statistika“, – rašė M. Pileckas.

Lietuvos atvirų duomenų portalas taip pat skelbia, kad Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m. Rinkiniui sukurti panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis yra ne mažesnis kaip 0,5 m, o pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines.

Atsakymų nesulaukė

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas ŪP tvirtino, kad durpynų žemėlapiai žemdirbiams kėlė labai daug klausimų. „Juose buvo nesąmonių. Kaip jie buvo subraižyti? Nesupratome, iš kur buvo paimti duomenys. Susidarė vaizdas, kad žemėlapių sudarymas – eilinis pinigų plovimas, nes, kai mes pradėjome kelti klausimus – iš kur buvo paimti duomenys ir kaip žemėlapiai buvo braižomi – atsakymų nesulaukėme. Manome, kad juos galimai sudarė tie patys asmenys, kurie suka aplinkosauginius projektus – pribraižė pelkių ir durpžemių ten, kur jie nori, kad būtų, ir kiek nori“, – tiesiai šviesiai rėžė M. Puidokas.

LŪS vicepirmininkas, Pakruojo r. skyriaus pirmininkas Gedas Špakauskas ŪP pateikė pavyzdžių, kaip žemėlapyje atrodė kai kurie ūkininkų laukai. Jie buvo margi kaip zebrai. Pavyzdžiui, 20 ha lauke trečdalį sudaro durpynai, išsidėstę 0,5–2 ha gabalėliais. „Nemaža dalis ūkininkų, išvydę žemėlapį, tvirtino, kad jų valdose jokių durpynų nėra. Tai – sudėtinga situacija. Išsakėme pastabų. Problemą kėlėme prieš trejus metus, sakėme, kad bus bėdų. Rašėme raštus, teikėme pasiūlymus. Tačiau biurokratai atsakė lakoniškai – žemėlapiai yra tokie, kokie yra. Bet taip neturėtų būti. Ši tema turėtų būti išdiskutuota. Reikia labai aiškiai sutvarkyti žemėlapius“, – teigė G. Špakauskas.

Jis ŪP teigė, kad, kiek jam žinoma, durpžemių žemėlapiai buvo sudaryti pagal iki nepriklausomybės laikų surinktus duomenis. Juos pastaraisiais metais į skaitmeninę erdvę sukėlė valstybės įmonė „Žemės ūkio duomenų centras“ (ŽŪDC).

Anot G. Špakausko, žemdirbiai teigia, kad žemėlapius būtina atnaujinti. Jiems kyla klausimų, ar buvo užsakyta mokslinė studija, ar buvo ištirti per kelerius dešimtmečius pakitę durpžemiai? „Kodėl ŽŪM neišsako aiškios pozicijos? Kodėl reikia laikytis direktyvos, reglamentų pagal senus žemėlapius? Tai – neteisinga. Ši problema yra tokia pati, kaip ir daugiamečių pievų. Ar reikės važiuoti į Briuselį ir įrodinėti, kad Lietuvoje žemėlapiai seni, kad iš tikrųjų durpžemių Lietuvoje nėra tiek daug, kaip pavaizduota žemėlapyje? Atsakingų už tai tikriausiai, kaip visada, nebus rasta“, – dėstė G. Špakauskas.

Įžvelgia problemą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.