Kaunas +8,9 °C Mažai debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026
Kaunas +8,9 °C Mažai debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026




Virginijos Valuckienės nuotr.

Mirė žymus Lietuvos mokslininkas Romualdas GRIGAS

2025/07/24


Padidink tekstą

Eidamas 90-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas, sociologas, vadybos žinovas, filosofas ir tautotyrininkas, publicistas, prozininkas, profesorius habilituotas daktaras akademikas ROMUALDAS GRIGAS (1936 m. sausio 25 d. – 2025  m. liepos 23 d.).

R. Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Asteikių kaime, Radviliškio rajone. 1959 m. baigė Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. 1965 m. įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, 1982 m. – habilituoto daktaro laipsnį, 1988 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariu ekspertu, 2003 m. – LMA nariu korespondentu, ilgametis LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus biuro narys, nuo 2011 m. – LMA narys emeritas. Lietuvos mokslo premijos laureatas (2002).

Mokslinės veiklos sritys: socialinė filosofija, socialinė antropologija, socialinė organizacija, socialiniai procesai, lietuvių tautos socialinė organizacija ir jos sociodinamika. Jo sukurtos teorinės ir metodologinės sociologinės koncepcijos dėjo pagrindus ir plėtojo sociologijos mokslo kryptį. Svarūs išskirtiniai tautotyros darbai padėjo sukurti Lietuvos moksle tautotyros mokslinę kryptį ir sutelkti į ją įsiliejusių tautotyrininkų būrį.

1959–1960 m. buvo Bartkuškio žemės ūkio technikumo steigėjas – pirmasis direktorius. 1960–1962 m. dirbo ministerijose iki stojimo į tuometę aspirantūrą (Maskvoje). Baltijos šalių studentų Maskvoje ansamblio „Balticum“ steigėjas ir organizatorius (1956–1959). 1960–1962 m. – Žemės ūkio ministerijos Kadrų rengimo valdybos vyriausiasis inspektorius, 1965–1968 m. – Aštriosios Kirsnos (Lazdijų r.) atraminio parodomojo ūkio direktorius. 1968–1970 m. dirbo Mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyr. moksliniu bendradarbiu. 1970–1977 m. Istorijos instituto mokslo darbuotojas. 1977–1995 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės, vėliau – Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutų skyriaus vadovas, 1995–2002 m. – Socialinių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

1978–1999 m. dėstė Vilniaus, 1996–1999 m. – Vytauto Didžiojo, 1998–2001 m. – Lietuvos teisės, 1995–2005 m. – Kauno technologijos, 1995–2011 m. – Vilniaus pedagoginiame universitetuose. 1988 m. išrinktas Tarptautinės Informatikos akademijos (prie Jungtinių Tautų) tikruoju nariu.

Akad. R. Grigas yra paskelbęs 13 monografijų, 12 mokslinių brošiūrų, 17-os kolektyvinių monografijų bendraautoris. Sudaręs ir suredagavęs 22 kolektyvines monografijas bei teminius rinkinius. Spaudoje yra paskelbęs daugiau nei 400 mokslinių ir 500 mokslo populiarinimo straipsnių. Yra išleidęs ir kelias grožinės literatūros knygas, poezijos knygą, atsiminimų knygą.

Akad. R. Grigas pripažintas sociologijos mokslo autoritetas – buvo ilgametis Lietuvos sociologų draugijos prezidentas, vėliau garbės prezidentas. Aktyviai ir nuosekliai prisidėjo formuojant šio mokslo pagrindines kryptis ir ugdant jos kadrus. Buvo vienas iš iniciatorių dar sovietiniais metais buriant Baltijos šalių sociologų asociaciją. Bendradarbiavo tarptautinėje organizacinio vystymo asociacijoje (JODA). 1991 m. stažavosi Berlyne. Ilgametis (1996–2003) žurnalo „Filosofija. Sociologija“, „Personalo vadyba“ redakcinės kolegijos pirmininkas, vėliau narys, tęstinių leidinių „Tautos akiračiai“ (1993–1994), „Lietuvių tauta ir pasaulis“ (2000–2002) iniciatorius. 1992–1995 m. – Nepriklausomo strateginių tyrimų centro ekspertų tarybos pirmininkas, vadovavęs daugeliui ekspertinių darbų. 2000–2003 m. Lietuvos pilietinių organizacijų forumo organizatorius ir pirmininkas, vėliau garbės prezidentas. Lietuvos olimpinės akademijos narys (2009), XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. Pasižymėjo ypač aktyvia, lietuvybės dvasią ir valstybingumą ginančia visuomenine veikla. Dažnas įvairių viešų pilietinių diskusijų, konferencijų, forumų dalyvis, organizatorius ir vedėjas.

„Akademikas Romualdas Grigas visą savo kūrybinį gyvenimą – nuo jo saulėtekio iki saulėlydžio pradžios – ėjęs nei sekundei nesuabejojęs savo misijos – kautis už lietuvių tautos ir tautinės Lietuvos valstybės išlikimą“, – taip įžvalgiai apie Akademiką feisbuko paskyroje rašė „Sūduvių namai“.  Apibūdindamas ir pabrėždamas senlietuvių kultūros išskirtinumą ir jos svarbą mūsų dabartinei tapatybei, Akademikas ugdė visuomenės pilietiškumą ir tautinę savivoką. 

Šviesus Akademiko Romualdo Grigo atminimas ilgam išliks Jį pažinojusiųjų širdyse.

 

Lietuvos mokslų akademija

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.