Kaunas +8,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Misija – parengti profesionalų ugniagesį gelbėtoją

2026/10/11


Padidink tekstą

Koks šiandien turėtų būti ugniagesys gelbėtojas? „Motyvuotas, fiziškai ištvermingas, gebantis išlaikyti šaltą protą stresinėse situacijose ir sekundžių tikslumu įvertinti riziką pavojingoje situacijoje“, – sako Ugniagesių gelbėtojų mokyklos dėstytojas, Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Vaišutis.

Pasak jo, tai yra charakterio savybės ir vertybinis pamatas, kurį žmogus atsineša iš šeimos ir iš savo gyvenimo patirties: „Mes mokykloje šių savybių nesukuriame, bet padedame jas atrasti savyje, nugludinti ir pritaikyti realybėje.“

J. Vaišutis įsitikinęs – nuo dėstytojo pastabos, laiku išgirsto patarimo ar tinkamai atliktos praktinės užduoties kartais gali priklausyti ne tik paties ugniagesio gelbėtojo, bet ir jo kolegos saugumas, o svarbiausia – žmogaus, kuriam skubama į pagalbą, gyvybė.

Mokykloje įgytos žinios ir įgūdžiai ateityje bus taikomi realiose situacijose, kuriose išmokti dalykai bus pritaikyti gaisruose ar gelbėjimo darbuose.

„Mokyklos dėstytojai stengiasi skirti visas savo žinias ir patirtį mokydami kursantus ir vadovaujasi viena taisykle – turime išmokyti juos dirbti profesionaliai, kad būtume ramūs dėl to,  kaip jie ateityje atliks savo darbą ir gelbės gyvybes“, – sako dėstytojas, Ugniagesių gelbėtojų mokykloje dirbantis jau dvylika metų.

Jo profesinis kelias prasidėjo gerokai anksčiau. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje 1997 metais jis pradėjo dirbti ugniagesiu Vilniaus 6-ojoje komandoje, vėliau dirbo pamainos vadu, operacijų vadovo padėjėju, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Incidentų valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Ir nors kadaise jis nė neįsivaizdavo, kad taps dėstytoju, per septyniolika metų sukaupta patirtis ir noras ja dalytis atvedė jį į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. „Man patinka čia dirbti, nes tenka bendrauti su daug žmonių, o žmonės nuolat keičiasi: vieni ateina, kiti išeina, o vėliau buvę kursantai sugrįžta tobulinti kvalifikacijos“, – sako jis.

Jis kursantams dėsto gaisro žvalgybos, žmonių paieškos, gaisro gesinimo organizavimo temas, gelbėjimo darbų vadovų kvalifikacijos tobulinimo kursuose moko organizuoti gelbėjimo darbų koordinavimo štabo veiklą, vadovauti gaisro gesinimui ir atlikti žvalgybą.

Tačiau, pasak jo, nesvarbu, kokia tema įrašyta tvarkaraštyje – pagrindinis dėstytojo tikslas visada išlieka tas pats: teorines žinias kuo glaudžiau susieti su praktika ir savo patirtimi bei kuo suprantamiau pateikti jas kursantams.

J. Vaišučio įsitikinimu, svarbu, kad ugniagesius gelbėtojus mokytų žmonės, patys turintys patirties ir išgyvenę realias situacijas: „Neabejotina, kad geriausius įgūdžius perduoda dėstytojai, patys gesinę gaisrus ir atlikę įvairius gelbėjimo darbus, per kelias akimirkas priėmę sudėtingus sprendimus ir žinantys, ką reiškia atsakomybė gelbėjant kitus bei užtikrinant savo komandos saugumą“.

Pasak J. Vaišučio, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantai – išskirtiniai žmonės. Juos į šią profesiją atveda stipri vidinė motyvacija, fizinis pasirengimas, ryžtas ir drąsa, ir svarbiausia – noras padėti kitam.

„Jie žino, kad ši profesija nėra lengva ir darbas tikrai nėra tiesiog nuotykis. Supranta, kad darbas sunkus, purvinas, emociškai sekinantis. Yra tokių, kurie tęsia savo šeimų tradicijas. Mane žavi, kad daugelis ateina vedami nuoširdaus noro padėti ir yra pasirengę priimti visus šios profesijos iššūkius“, – sako dėstytojas.

Didžiausią pasitenkinimą dėstytojo darbe J. Vaišučiui teikia susitikimai su buvusiais kursantais, kurie po mokyklos baigimo dirbdami komandose vėliau tampa skyrininkais ar pamainų vadais.

„Smagu sutikti kursantų, kurie atvažiuoja į kvalifikacijos tobulinimo kursus ir prisimena per paskaitą dėstytas realias situacijas iš gaisrų. Jie jau būna patyrę panašių situacijų ir sako: „Mes dirbome taip, kaip mokėte, ir viskas baigėsi sėkmingai.“

Tokie žodžiai, pasak jo, yra vienas didžiausių dėstytojo darbo įvertinimų.

Tarptautinės mokytojų dienos proga dėstytojas kolegoms ir visiems Mokytojams linki to, kas šioje profesijoje ne mažiau svarbu nei žinios – išsaugoti tikėjimą tuo, ką darai.

„Linkiu sveikatos, geležinės kantrybės, gebėjimo kasdienybėje atrasti džiaugsmą ir prasmę to, ką darai“, – sako J. Vaišutis.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.