Kaunas +7,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +7,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




ŽŪM nuotr.

Miškams veisti ir atkurti – daugiau kaip 3,7 mln. Eur

2026/09/19


Padidink tekstą

Miškai Lietuvoje – kur kas daugiau nei gražus kraštovaizdis ar poilsio vieta. Jie dengia trečdalį šalies teritorijos, sugeria anglies dioksidą, saugo biologinę įvairovę ir kartu yra svarbi ekonomikos dalis. Pagal miškingumą Lietuva lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o mūsų šalies miškai išsiskiria ir produktyvumu – pagal šį rodiklį Lietuva užima penktąją vietą Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienas miško hektaras ne tik kuria aplinkosauginę vertę, bet ir generuoja beveik dvigubai didesnę ekonominę naudą nei vidutiniškai ES, tad investicijos į miškų išsaugojimą ir plėt­rą yra indėlis į tvarią Lietuvos ateitį.

Vis dėlto augantys klimato iššūkiai – stichinės nelaimės, kenkėjai, sausros ir ekstremalūs orai – reikalauja aktyvaus miškų veisimo ir greito pažeistų plotų atkūrimo. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinė priemonė „Miško veisimas ir atkūrimas“ yra svarbus žingsnis, siekiant šių tikslų. Pagal šią priemonę gaunama parama skatina privačius žemės savininkus ir savivaldybes įveisti naujus miškus bei atkurti stichinių nelaimių pažeistus plotus.

„Tokia pagalba miškų savininkams yra išties reikalinga ir vertinama. Tikimės, kad naujas kvietimas teikti paraiškas miškui veisti ir atkurti, vyksiantis nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 30 d., sulauks nemažo miškų savininkų susidomėjimo“, – sako Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistė Rūta Smilgaitytė.

Priemonė pradėta įgyvendinti 2025 m. Paramai gauti iš viso patvirtintos 87 paraiškos už 665 tūkst. Eur.

Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 3 753 410 Eur paramos lėšų (sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 1 053 191 Eur).

„Nacionalinė mokėjimo agen­tūra (NMA) primena, kad sėk­mingas kelias į paramą prasideda nuo tinkamai parengtos paraiškos: svarbu atidžiai įvertinti tinkamumo reikalavimus, naudoti aktualią paraiškos formą ir laiku pateikti išsamius bei teisingus dokumentus. Kad parama būtų išmokėta, būtina tinkamai įgyvendinti numatytas veiklas – laikytis nustatytų terminų, vadovautis pateiktu projektu bei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais“, – primena NMA Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Benedikta Ratkevičienė.

Patvirtinta paraiškos forma

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nauja paramos paraiškos for­ma pateikiama SP intervencinės prie­monės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisyklių priede, todėl pareiškėjai paraiškas turės rengti pagal naujai patvirtintą formą.

Pareiškėjams rekomenduojama prieš teikiant paramos paraišką susipažinti su atnaujintomis taisyklėmis, įvertinti pakeistus reikalavimus ir naudoti patvirtintą paramos paraiškos formą.

Paramos dydis – pagal rūšinę sudėtį ir plotą

Vienkartinė išmoka miško įveisimui ar atkūrimui apskaičiuojama kiekvienam projektui individualiai – atsižvelgiant į planuojamo miško rūšinę sudėtį bei želdinamą plotą.

Papildomai numatyta parama miško apsaugos priemonėms (pasirenkama viena iš alternatyvų):

  • 1 484 Eur už 1 ha – tvorai įrengti;
  • 232 Eur už 1 ha – apsaugai repelentais (mokama už pirmuosius miško augimo metus).

Parama mokama už želdinamą ir želiantį miško plotą, kai želdinama papildomai.

Primename, kad miško želdinimo darbų kokybės vertinimą atliks NMA. Anksčiau miško želdinimo ir žėlimo darbų kokybę vertino Valstybinė miškų tarnyba.

Taisykles ir kvietimą teikti paraiškas rasite NMA svetainėje

Nr. 37/1

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.