Kreipimesi teigiama, kad „LR Vyriausybės planuojamose teikti LR Seimui Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo, Miškų įstatymo pakeitimo ir Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo pakeitimo projektuose siūlomos vienpusiškos normos ne realiai, o deklaratyviai gamtosaugai ir segreguotai miškininkystei.“ Perspėjama, kad tai gali turėti dramatiškų pasekmių miškininkystės sektoriui.
Pareiškime griežtai pasisakoma prieš planuojamą ekosisteminių paslaugų kaštų perkėlimą miško ir žemės savininkams. „Plėtojant aplinkosaugą privalu rasti civilizuotą būdą, kaip plėtoti dialogą tarp privačių miškų ir žemės savininkų bei aplinkosauginių iniciatyvų, nes prievartinis ir nepagrįstas ūkinės veiklos ribojimas ar net uždraudimas yra nepriimtinas“, – teigiama kreipimesi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę.
ŪP informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.
Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei 2023 m. gegužės 29 d.
PAREIŠKIMAS
DĖL SAUGOMŲ TERITORIJŲ, MIŠKŲ IR SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ
Lietuvoje daugelį dešimtmečių plėtojamas daugiatikslės tolygaus miško naudojimo miškininkystės modelis, apimantis ekonominių, socialinių ir ekologinių paslaugų teikimą garantuojantis socialinių ir ekologinių paslaugų teikimą tiek saugomose teritorijose, tiek ir ūkinės paskirties miškuose. Lietuvoje naudojamas daugiatikslio tolygaus miško miškininkystės modelis tarptautinės mokslo bendruomenės yra plačiai pripažįstamas kaip universaliausias, geriausiai atliepiantis daugelio visuomenės sluoksnių poreikius, ir kuris, be minėtų paslaugų teikimo, nereikalauja dotacijų iš valstybės iždo, priešingai, yra nuolatinis mokesčių mokėtojas.
Šiuo metu LR Vyriausybės planuojamose teikti LR Seimui Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo, Miškų įstatymo pakeitimo ir Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo pakeitimo projektuose siūlomos vienpusiškos normos ne realiai, o deklaratyviai gamtosaugai ir segreguotai miškininkystei. Tai gali turėti dramatiškų pasekmių, vedančių prie specializuotos miškininkystės (kur saugome – ten saugome, kur kertame – ten kertame), ko pasekmė bus didelės miškų dalies atribojimas nuo žmonių lankymosi juose, kirtimų intensyvumo didinimas ūkinės paskirties miško plotuose, darbo vietų mažėjimas Lietuvos regionuose, miško ir žemės ūkio bei pramonės subjektų mokamų mokesčių mažėjimas. Pagal valstybės institucijų skaičiavimus, siūloma saugomų teritorijų plėtra vien miškininkystės sektoriui 2019 m. kainomis kainuotų apie 2 milijardus eurų, neįskaičiuojant kitų rinkos dalyvių nuostolių ir jų indėlio į Lietuvos iždą sumažėjimo, tačiau didelės finansinės investicijos į saugomų teritorijų plėtrą šiai dienai nėra numatytos Lietuvos biudžete.
Griežtai pasisakome prieš bandymą ekosisteminių paslaugų kaštus per Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo, Miškų įstatymo pakeitimo ir Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymus bei kitus tesės aktus užkrauti vienai visuomenės grupei, t. y. miško ir žemės savininkams. Plėtojant aplinkosaugą privalu rasti civilizuotą būdą, kaip plėtoti dialogą tarp privačių miškų ir žemės savininkų bei aplinkosauginių iniciatyvų, nes prievartinis ir nepagrįstas ūkinės veiklos ribojimas ar net uždraudimas yra nepriimtinas. Šiuo metu susidaro nuomonė, kad minėtų trijų įstatymų pataisų projektais LR Vyriausybė demonstruoja neigiamą požiūrį į privačią nuosavybės teisę Lietuvoje.
Konstatuojame, kad į šį pareiškimą pasirašančių organizacijų (atskirai ar bendrai) jau pateiktas esmines pastabas dėl Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo, Miškų įstatymo pakeitimo ir Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymų LR Aplinkos ministerija iš esmės ignoruoja, o rengiant šiuos ir kitus teisės aktus nebuvo atsižvelgta į miškotyros mokslo, miško ir žemės savininkų, miško ir žemės ūkio bei su tuo susijusios pramonės subjektų atstovaujančių organizacijų kvalifikuotą nuomonę.
Reikalaujame:
Pasirašo dr. Remigijus Bakys, atstovaujantis Lietuvos miškų ūkio rūmams, ir kt.