Ashburn +2,9 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +2,9 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023

Miško apsuptyje noksta ne tik figos

2022/12/13


Kauniečių Redos ir Raimundo Vaičiūnų šeima prieš dvylika metų gyvenimą mieste iškeitė į Kardokų kaimą Kazlų Rūdos miškų apsuptyje. Pasak Raimundo, taip nutinka, kai žmogus pamato, supranta ir pajunta, kad galima gyventi širdimi ir eiti ten, kur norisi atrasti savo gyvenimo kelią.

Rūta ANTANAITIENĖ

Sodino ne tik medžius

„Atvykome ieškodami geros vietos gyventi sau ir vaikams, įsigijome seną suvalkietišką sodybą su 2 ha žemės ir miško. Pasikvietėme ir daugiau šeimų, ieškančių natūralumo, vertinančių gamtą, bendruomeniškumą. Džiaugiamės, kad šiuo metu atsikėlė gyventi net 13 šeimų. Vaikams įsteigėme Kardokų gamtos mokyklą“, – pasakoja Raimundas, tapęs ir Kardokų bendruomenės pirmininkas.

Jis visada mėgo gamtą, o retais ir egzotiškais augalais susidomėjo po paskaitų apie medžių dauginimą iš sėklų. Nuo to laiko neįstengė atsikratyti minčių pačiam pasisodinti ir suformuoti sodyboje sodą ir kitų želdinių. Palaipsniui pradėjo rinkti retesnių vaisinių augalų, visžalių lapuočių, kedrinių ir ilgaspyglių pušų, gausiai žydinčių medžių ir kitų įdomių augalų kolekciją, galinčią augti mūsų klimate. „Pradžioje juos sėjau iš sėklų, vėliau siunčiausi iš specializuotų Europos medelynų, – pirmus žingsnius prisimena gamtininkas. – Vėliau įsteigiau medelyną „Gamtos sodai“, nes pradėjau prekiauti atliekamais augalais. Sodyboje prie miško po truputį kuriame dendrologinį parką, kitais metais sukomponuosime natūralistinius gėlynus.“

Raimundas Vaičiūnas

Namą statė iš šiaudų

Apsigyvenę miško apsuptyje, Vaičiūnai nusprendė pasistatyti šiaudinį namą iš gamtinių medžiagų, kad būtų sveika ir jauku gyventi. Jų pavyzdžiu pasekė ir kiti naujakuriai. Nors ekologinė statyba nėra pigi, ateityje atsiperka su kaupu. Namą surentė iš stačiakampių šiaudų spudulų („kitkų“), jį aptinkavo iš išorės ir vidaus maždaug po 1 cm storio trimis sluoksniais tinko, pasigaminto iš molio, žvyro, pjuvenų ir nedidelio kiekio smulkintų šiaudų ir mėšlo.

Pasak Vaičiūnų, šiaudai – šilta medžiaga, tačiau imli drėgmei ir prapučiama vėjo, tad tinkas veikia kaip izoliacija nuo lietaus ir vėjo. Šiaudai yra rišančioji medžiaga, o šviežias galvijų mėšlas – geras antiseptikas, jis plastiškas ir pagerina tinko savybes. Paskutinį kartą iš lauko pusės tinkuodami sienas, jas dar papuošė gamtą atspindinčiais reljefiškais piešiniais. Vasarą tinkas per kelias dienas greitai išdžiūsta. „Kartais paklausia, ar nesijaučia mėšlo kvapo viduje, atsakau – tikrai ne, jis išgaruoja džiūstant tinkui, – šypsosi Raimundas. – Kad sienas apsaugotume nuo pelių, tinkuodami namo išorę, pritvirtinome tankų tinklelį, jis neleis graužikams prasigraužti į vidų. Stogą dengėme nendrėmis.“

Šiaudinį namą šeima šildo malkine krosnimi (turi savo miško). Krosnis ir šildoma sienutė įrengta pastato viduryje, tad šiluma pasklinda po visą namą, o ir molio tinkas kaupia šilumą, kurią vėliau iš lėto išspinduliuoja į aplinką.

Stiklinis namelis miško apsuptyje

Gamtą mylintys Reda ir Raimundas stengiasi ją ir žinias perduoti trims atžaloms, todėl kieme pastatė stiklinį Gamtos namą, kad būtų patogu stebėti jį supančio miško gyvenimą: medžių ir augalų įvairovę, kaitą ištisus metus, pažinti paukščius, klausytis jų čiulbėjimo, grožėtis stirnų grakštumu, voveraičių akrobatiniais šuoliais.

Stikliniame name įrengta ir speciali krosnis, kur Vaičiūnai kepa ruginę plikytą dvejopą duoną: ant ajerų tamsesnę iš rupiai sodyboje maltų rugių ir šviesesnę iš smulkiau maltų ruginių miltų. Yra didžiulis ąžuolinis stalas, kur susėda visa šeima, renkasi giminaičiai ir bendraminčiai. Duoną kepa ne tik sau, bet ir kaimynams, draugams, vaišina svečius. Ji iškeliauja ir į svečias šalis, ten gyvenantiems lietuviams, išsiilgusiems lietuviškos juodos ruginės duonos.

Gamtos sodas

Gamtoje vyrauja harmonija, suderinamumas, tikslingumas, – būtent tai Vaičiūnus traukia ten būti ir kurti sodą. Kokia medžiaga tokiai kūrybai gali būti geresnė už pačią gamtą. „Taip kilo idėja sukurti Gamtos sodą, kuris džiugintų, maitintų, globotų mus ir viską, kas aplink gyva. Sodas – tai vieta, kur pasireiškia žmogaus kūryba, panaudojant gyvas priemones, o sukurtas išlieka ne vienai kartai“, – sako pašnekovas.

Vaičiūnų šeima yra vegetarai, todėl stengiasi užsiauginti kuo daugiau vaisių, uogų ir daržovių. Greta morkų, burokėlių, bulvių, ropių, svogūnų, česnakų, kopūstų augina nemažai ir retesnių daržovių, prieskoninių augalų: salierų, porų, pastarnokų, topinambų, bazilikų, šalavijų, dašių, raudonėlių, čiobrelių, mėtų ir kt.

Šeima nemažai pasodino lazdynų, tačiau šiemet jų derlius mažesnis ir atiteko tik voverėms. Jie augina ir graikinių riešutmedžių, obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, aviečių, šilauogių, šermukšnių, aronijų, putinų, šaltalankių, geltonžiedžių sedulų, kaštainių, ginkmedžių ir kt. Daugėja augalų kuriamame dendrologiniame parke. Medžius sodina gana tankiai, kaip auga miške, kad ateityje virstų miško tipo džiunglėmis. Kur gausesnė augmenija, ten atsiranda daugiau ir įvairesnių gyvūnų, paukščių.

Kad vaisiniai augalai gausiau derėtų, laiko ir bičių. Šiltnamyje augina šilumamėgius augalus ir daugina sėklomis parsigabentas dendrologines naujienas.

Persimonai – saulės obuoliai

Raimundas sako, kad daugelis tiesiog nesusimąstome, kad iš Pietų atkeliavusių egzotiškųjų persimonų galime užsiauginti savo sode, šiltnamyje ar namuose ant palangės. Pernai rudenį penkiametis hibridinio persimono ‘Rosyanka’ krūmelis sunokino vaisių. Dėl tinkamesnio mikroklimato ir ilgesnės vegetacijos persimonas įkurdintas šiltnamyje, kad spėtų sunokinti vaisių, nes jiems reikia daugiau saulėtų ir šiltų dienų. Nuskinti vaisiai iš pradžių buvo aitroki, todėl dar palaikė kambaryje, kol sunoko ir tapo saldūs.

Persimonai dėl saldaus skonio dažnai vadinami saulės obuoliais, jų vaisiuose yra dvigubai daugiau maistinių skaidulų ir naudingų mikroelementų nei obuoliuose. Neprinokę vaisiai dėl tanino rūgšties traukia burną, tačiau šiltai palaikius, puikiai prinoksta. Vaisius galima valgyti šviežius, tinka saldiesiems patiekalams, salotoms, džiovinti.

Retų ir egzotiškų augalų kolekcininko teigimu, mėgėjiškuose sodeliuose gali augti rytiniai ir slyviniai persimonai, jiems surandant vietą užuovėjoje ar pietinėje pastato pusėje ir žiemą labiau paglobojant nei kitus vaismedžius. Itin šaltomis žiemomis juos reikia pridengti eglišakėmis, mulčiuoti pomedžius. Geriausia rinktis skiepytus veislinius augalus, kurie veda vaisius, mat sėjinukai dažniausiai nedera.

Sunoksta net figos

Kolekcininkas gerų žodžių negaili ir skiautėtalapiui figmedžiui (Ficus carica) ‘Brown Turkey’, pasodintam šiltnamyje (žiemą pakenčia iki –18 °C). Žiemai nukerpamas iki 50 cm, aprišamas viela, kad būtų patogu apmauti keletą polipropileno maišų. Pernai sunoko 2 vaisiai, 5–6 cm dydžio, saldūs. „Šią žiemą nedengiau, tai apšalo, vėliau išsprogo, bet nespėjo sunokinti vaisių, – neslepia Raimundas ir nesėkmių. – Nuskynėme apie 30 žalių vaisių, turėtų sunokti, bus rusvi, vario spalvos ir saldūs.“

Šis figmedis savidulkis, dera augdamas ir vienas. Žiedai smulkūs, sunkiai pastebimi.

Baigia nokti šliandros

Sodyboje auga ir baltažiedė šliandra (Mespilus germanica). Jos vaisiai skinami, kai koteliai lengvai atsiskiria nuo obuoliukų. „Veisliniai sėjinukai pradėjo derėti jau penktais metais, išaugo apie 1,5 m, o vaisiai slyvutės dydžio, – dar viena ne dažną sodų augalą pristato pašnekovas. – Žali vaisiai yra neskanūs, nevalgomi. Skaniausi nuskinti po stiprių šalnų (ištveria iki –10 °C) ar nuskinti nesunokę ir apie mėnesį palaikyti šaltai. Tuomet jų obuoliukai būna rudos spalvos, minkšti, rūgštokai saldūs, minkštimas aitrokas, malonaus skonio, primenantis pernokusios kriaušės ar obuolio skonį.“

Po šalnų nuskintus vaisius palaikius dvi savaites šiltoje patalpoje (+15 °C), pagerėja jų skonis, tampa saldesni, nes greitai suyra rauginės medžiagos. Paskui galima valgyti ir perdirbti. Ilgiau laikyti šliandrų vaiskočius patartina pamirkyti koncentruotos valgomosios druskos tirpale, tuomet laikymo metu nepus. Sausoje patalpoje viena eile vaisiai taurelėmis žemyn paskleidžiami taip, kad nesiliestų tarpusavyje.

Primena pipiriukus

Raimundo teigimu, sodyboje pusiau pavėsyje gerai jaučiasi plokščiadyglė uosrūtė (Zanthoxylum simulans). Pernai gerai žiemojo ir šiemet išaugino pirmąjį derlių. Uogos panašios į pipiriukus, sunoksta vėlai rudenį. Dabar jau penkiametis, apie 2 m krūmas.

Jei pavasarį apšąla, vėliau atželia. Lapai ilgai rudenį išsilaiko žali. Pajudinus uosrūtės šakeles pasklinda stiprus aitrokas, lyg eukalipto, pipirų aromatas. Prieskoniams galima naudoti ne tik vaisius, bet ir džiovinti lapus.

Tikisi pagliaudyti spygliuočių riešutėlių

Raimundas apgailestauja, kad dar nesulaukė kedrų riešutų, tačiau nepraranda vilties ateityje jų pagliaudyti. „Lietuvoje tikrųjų kedrų nepavyks užauginti, bet kaip akcentinius spygliuočius želdynuose ir didesnėse sodybose galima auginti sibirines, kedrines, kinines ar korėjines pušis, kurios akį traukia ne tik puošnia tankia laja, žavi spyglių ir kankorėžių grožiu, bet gali pradžiuginti ir vertingais kedriniais riešutėliais, kurių, deja, kedrai neužaugina“, – teigia gamtininkas.

Sibirinė pušis (Pinus sibirica) ypač atspari šalčiui, auga Rytų Sibire net amžino įšalo zonoje. Medžiai siaura, tankia laja, užaugantys iki 25–35 m, Europos šalyse ir Lietuvoje – žemesnės. Lietuvoje nuo seno augintos dvarų parkuose, Tado Ivanausko sodyboje Obelynėje auga šimtametis, derantis, per 25 m medis.

Sibirinė pušis iš pradžių, 5–7 metais, auga lėtai, paskui sparčiau ir nuo 15–17 metų galima tikėtis riešutų. Atsparios šalčiams, tačiau nukenčia nuo per drėgnų Lietuvos žiemų, nes jai tinkamesnis žemyninis klimatas.

Už sibirinę pušį žymiai puošnesne laja išauga kedrinė (Pinus cembra), korėjinė (Pinus koraiensis) ir kininė (Pinus armandii) pušys.


Primena kadagio vaisius

„Prie tvenkinio auga penkiamečiai pensilvaninio sotvaro krūmai. Jau antri metai jie subrandina vaisius. Draugijoje jie dera gausiau“, – apie dar vieną mažiau įprastą augalą pasakoja sodybos šeimininkas.

Pensilvaninis sotvaras (Myrica pensilvanica) – pusiau visžalis, užaugantis apie metrą, labai aromatingas krūmas, priklausantis 5 atsparumo šalčiui zonai. Jo vaisiai naudojami prieskoniams, pasižymi gydomosiomis savybėmis. Pasak kolekcininko, sotvarai mėgsta saulėtą vietą, rūgštesnę, orui ir vandeniui laidžią dirvą. Žydi gegužę. Pensilvaninis sotvaras naudojamas aromaterepijoje, išskirtinio alaus gamyboje, skonis panašus į kadagio vaisius, aitrokas.


Raimundo Vaičiūno nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo..

Dalintis
2023/02/03

Paukščių gripas patvirtinamas vis daugiau žinduolių rūšių: ko tikėtis?

Ypač didelio patogeniškumo paukščių gripo atmaina, pradėjusi plisti prieš pusantrų metų, virusologams kelia didelį susirūpinimą. Šis virusas lėmė apie 208 mln. paukščių visame pasaulyje žūtį. Dar labiau suklusti ...
2023/02/03

Naujausi VMI duomenys teikia vilčių, kad alkoholio vartojimo kultūra europietiškės

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 metų duomenys atskleidė, jog ženkliai sumažėjo degtinės pardavimai – 6,6 proc. Nykstamai mažėja tarpinių produktų – spirituoto vyno pardavimai, kurie per praėjusius metus susitraukė ...
2023/02/03

Ūkininkas Jurijus Michalkevičius renkasi ilgalaikį bendradarbiavimą su konsultantais

Šalčininkų r. ūkininkaujančio Jurijaus Michalkevičiaus augalininkystės ūkio veiklos pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. ir 15 hektarų. Dabar žemės plotas išplėstas iki 80. Sėjami rugiai, avižos, grikiai. Šalčininkų krašte ...
2023/02/03

Darbdaviai apie VIKO Veterinarijos studijų programos absolventus

Vilniaus kolegijoje (VIKO) baigusių veterinarijos studijas absolventų įsidarbinimas siekia beveik 93 proc. Taigi, darytina išvada, kad absolventai yra paklausūs darbo rinkoje, nes studijos glaudžiai susijusios su realiomis profesinėmis situ...
2023/02/03

Žemės ūkiui skirto roboto bandymai nustebino: valdyti paprasta kaip žaislinę mašinėlę

Lietuvoje pradėtas pirmojo Lietuvoje tokio tipo žemės ūkio darbams skirto roboto testavimas ir darbuotojų mokymai. Pernai rudenį pasirašyta atstovavimo sutartis su šias autonomines mašinas gaminančia Olandijos bendrove „...
2023/02/03

Novatorė pasidalino patarimais, kaip sutaupyti: derėtų planuoti išlaidas

Ekonominė situacija padarė didžiulę įtaką kiekvieno namų ūkio finansinei būklei. Augančios maisto produktų, paslaugų, žaliavų, energetikos, degalų kainos lėmė, kad kasdieniams ir įprastiems pirkiniams gyventojai išleido ženkliai mažiau, neg...
2023/02/03

Prieš 90 metų Žemaitkiemio dangų nušvietė svečias iš kosmoso

Prieš 90 metų, 1933 m. vasario 2 d. 20 val. 30 min. Aukštaitijoje, virš Žemaitkiemio miestelio, Ukmergės apskr. (dabar Ukmergės r.), dangų nušvietė svečias iš kosmoso – krentantis meteoritas.
2023/02/03

Buvęs Anykščių rajono meras pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokurorės apeliacinį skundą, iš dalies jį patenkino ir buvusį Anykščių rajono savivaldyb...
2023/02/03

Sodininko vasaris

Darbai, darbai... Ir kada gi bus galima stabtelėti pailsėti, ramiai pagurkšnoti arbatos, pasvajoti, pasnūduriuoti... Jei dalį darbų nudirbote iš rudens ar žiemos pradžioje tai dabar jų turėsite žymiai mažiau, o laisvo laiko žymi...