Miško lobis – grybai: vaistininkė įspėja apie dažniausias nepatyrusių grybautojų klaidas

Šilta ir drėgna vasara – tikras džiaugsmas grybavimo entuziastams, besileidžiantiems į miškus ieškoti laimikių. Vaistininkė pastebi, kad grybai Lietuvoje vertinami ne tik dėl turtingo skonio, bet ir dėl maistingumo. Juose yra daug vandens, ląstelienos, baltymų, fermentų, B grupės vitaminų, antioksidantų, įvairių mineralų.

Tačiau V. Bečelytė atkreipia dėmesį, kad vieniems žmonėms grybavimas yra rimtas pomėgis, kada lengvai atpažįstamos skirtingos grybų rūšys, žinomi jų apdorojimo būdai, domimasi grybingomis vietovėmis, skirtingais miškais ir netgi tam skirta įranga. Kitiems grybavimas labiau siejasi su pramoga, kada į mišką vykstama smagiai praleisti laiką, susipažinti su šalies gamta ir pasidžiaugti keletu skanių radinių.

„Nepatyrę grybautojai dažniausiai daro tris pagrindines klaidas: neįsivertina, kad grybai yra sunkiai virškinimas maistas; nepakankamai nuvalo ir apdoroja grybus bei skanaudami pamiršta saiką. Tokiu atveju į vaistinę užsukę pacientai skundžiasi pilvo pūtimu, tempimo jausmu ar sunkumu skrandyje, rėmeniu ar pykinimu, raugėjimu. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti ir šleikštulys bei vėmimas“, – sako vaistininkė.

Grybai nėra lengvas maistas

Vaistininkė V. Bečelytė paaiškina, kad nors grybai yra vertingas maisto produktas, kai kurios juose esančios medžiagos gali būti sunkiai virškinamos. Viena tokių – chitinas, padedantis grybams išlaikyti formą net ir juos apdorojus. Vieni grybai šios medžiagos turi daugiau, kiti – mažiau. Grybuose taip pat galima rasti sunkiau virškinamų skaidulų.

„Nereikėtų pamiršti ir to, kad šiose miško gėrybėse esantys baltymai vėlgi gali apsunkinti virškinimo procesus, ypač jei šalia valgomas riebus maistas, pavyzdžiui, grietinė, spirgučiai, padažai su majonezu. Jei šalia grybų patiekalų vartojamas ir alkoholis, virškinimo sistema būna dar labiau apsunkinama. Todėl patarčiau nepersistengti ragaujant grybų patiekalus, šalia gerti pakankamai vandens, valgyti skaidulų turinčių produktų, tokių kaip daržovės, nepamiršti lengvai pajudėti“, – pažymi ji.

V. Bečelytė priduria, jog grybų patiekalus verčiau riboti sergantiems inkstų, kepenų ir virškinimo sistemos ligomis, besilaukiančioms moterims ir vaikams.

Tinkamas apdorojimas gali padėti išvengti apsinuodijimo

Prieš ruošiant grybų patiekalus, labai svarbu juos tinkamai nuvalyti, nuplauti ir apdoroti verdant, kepant, troškinant. Valant grybus, visų pirma reikėtų atskirti kepurėlę nuo kotelio, nuvalyti prilipusius nešvarumus, kruopščiai apžiūrėti grybą, ar šis neturi pelėsių, kirmėlių ar vabalų.

„Nuvalius grybus, patarčiau juos patalpinti į indą su vandeniu ir druska bei apiplauti rankomis, duodant šiek tiek laiko jiems pamirkti. Tada reikėtų grybus nusausinti ir vėl leisti pamirkti sūriame vandenyje. Šią procedūrą galima pakartoti keletą kartų, kad įsitikintume, jog grybai yra švarūs ir tinkami patiekalams gaminti. Vis dėlto, nors grybus ir plauname keletą kartų, tai nereiškia, jog juos galime valgyti neapdorotus termiškai – tai gali būti pavojinga dėl ant grybų esančių smulkių mikroorganizmų ir kai kurių pačiuose grybuose esančių medžiagų“, – vardija vaistininkė.

Anot jos, apdorojant grybus aukštoje temperatūroje, sumažėja ne tik chitino kiekiai ir bet ir padidėja grybuose esančių naudingų medžiagų biologinis prieinamumas žmogui – naudingosios medžiagos lengviau pasisavinamos, o ir virškinimas nebūna perkraunamas. Grybus taip pat galima džiovinti, rauginti ar sūdyti.

Ką daryti sutrikus virškinimui?

Pastebint, kad paragavus grybų patiekalų jaučiame sunkumą ir kitus minėtus virškinimo sutrikimų simptomus, pirmasis žingsnis turėtų būti vandens suvartojimas. Kartu galima gerti ir ramunėlių, pipirmėčių, imbiero ar kmynų arbatų. Gali būti naudinga šiek tiek fiziškai pajudėti.

„Jei simptomai sunkėja arba nepraeina po valandos ar kelių, galima į pagalbą pasitelkti virškinimo fermentų, kurie padeda suskaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius. Galima vartoti natūralius virškinimo fermentus, kurių sudėtyje būtų papaino, bromelaino, inulino, gencijonų ar nereceptinius vaistinius preparatus su gyvūninės kilmės virškinimo fermentais, pankreatinu“, – pataria V. Bečelytė.

Naudinga gali būti ir aktyvintoji anglis, kuri labiausiai tinka jei kaupiasi dujos, viduriuojama ar įtariamas apsinuodijimas. Jei jaučiamas pilvo pūtimas ar sunkumas skrandyje, galima vartoti 2–3 aktyvintosios anglies kapsules keletą kartų per parą, o jei pasireiškia apsinuodijimo simptomai, vertėtų vienu kartu suvartoti didesnę dozę, skaičiuojant 1 kapsulę 10 kg kūno masės. Tai reiškia, kad jei asmuo sveria 60 kilogramų, reikėtų 6 kapsulių aktyvintosios anglies.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienu metu virškinimo fermentų ir aktyvintosios anglies preparatų vartoti negalima, kadangi jie veikia skirtingai: aktyvintoji anglis padeda absorbuoti toksinus ir bakterijas, o virškinimo fermentai veikia patį virškinimo procesą. Be to, aktyvintoji anglis gali sumažinti virškinimo fermentų poveikį. Geriausia tarp virškinimo fermentų ir aktyvintosios anglies vartojimo padaryti 2–3 val. pertrauką“, – priduria vaistininkė V. Bečelytė.

Zen PR informacija