Kaunas +9,6 °C Mažai debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026
Kaunas +9,6 °C Mažai debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026




Miško, medienos bei malkų pardavimo pajamų apmokestinimas

2023/04/03


Padidink tekstą

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ pataria, kaip tinkamai sumokėti mokesčius už pajamas, gautas už parduotą žaliavinę medieną, už parduotą nenukirstą mišką bei kitas iš miško parduotos produkcijos rūšis.

Gyventojai, turintys miško (miško valdytojai) ir gaunantys pajamų iš šio turto, turėtų žinoti, kad metams pasibaigus turi deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei kitus priklausančius mokėti mokesčius.  Mokesčiai mokami už miško valdytojų pajamas, gautas už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką taip pat už kitas iš miško parduotos produkcijos rūšis (malkas ir pan.).

Žaliavinė mediena – tai miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti.

Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.

Vykdant šią veiklą mokesčiai gali būti sumokami dviem būdais: jeigu jo veikla tęstinė ir savarankiška, gyventojas turi registruoti individualią veiklą arba steigti juridinį asmenį (įmonę), jeigu – ne nuolatinė, netęstinė – gali deklaruoti gautas pajamas kaip ne individualios veiklos neregistruoto turto pardavimo pajamas.

Jeigu gyventojas vykdo individualią miškininkystės veiklą, tai gautos pajamos už medienos pardavimą apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą bei Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas (atitinkamai VSD – 12,52 proc. ir PSD – 6,98 proc.) bei privalomuosius atskaitymus iš pajamų pagal Miškų įstatymą – 5 proc.

Gyventojo gautos ne individualios veiklos pajamos už parduotą nenukirstą mišką ir/ar apvaliąją medieną apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu, kuris mokamas nuo skirtumo tarp pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos, jeigu tas skirtumas viršija 2 500 eurų. VSD ir PSD įmokos nemokamos, privalomieji atskaitymai iš pajamų pagal Miškų įstatymą – 5 proc. mokami. Jeigu nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamos (gautos nevykdant individualios veiklos) ir kitos to gyventojo ne individualios veiklos pajamos už parduotą neregistruotą turtą kartu sudėjus per metus neviršija 2500 Eur, tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Žinotina, kad gaminiai, pagaminti iš žaliavinės medienos (medžių stiebų), pavyzdžiui, tokie kaip lentos, skiedros biokurui, skaldytos malkos ir kiti, nelaikomi privalomųjų atskaitymų iš pajamų objektu.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu apmokestinamųjų nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą (2022 m. 120 VDU – 180492 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis būtų apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taigi, tiksli mokėtina GPM suma apskaičiuojama deklaracijoje.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą ir kitos su darbo santykiais nesusiję ir ne individualios veiklos pajamos.

Jeigu apvaliąją medieną, nenukirstą mišką gyventojas pardavė įmonei, tuomet įmonė nuo visos išmokamos sumos privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį (A klasės pajamos).

Jeigu parduodamas nenukirstas miškas jo vertė nustatoma taip:

  • Pirkimo būdu įgyto miško - Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo kaina. Jei medynų vertė nenurodyta nei miško įsigijimo pirkimo – pardavimo sutartyje, nei VĮ „Registrų centras“ duomenyse, tai medynų įsigijimo kaina gali būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos" nuostatas. Dėl medynų vertės nustatymo taip pat galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.
  • Dovanų būdu gauto miško – miško tikroji rinkos kaina, nustatyta dovanos gavimo dieną. Jeigu dovanojimo dokumentuose nėra išskirta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina, atlikus turto vertinimą, gali būti laikoma turto vertintojų nustatytoji dovanojimo metu buvusi tikroji rinkos vertė. Dėl medynų tikrosios rinkos kainos dovanojimo momentu nustatymo galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą arba į nepriklausomą turto vertintoją.
  • Paveldėjimo būdu gauto miško – Registrų centro nustatyta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos vidutinė rinkos vertė arba vertė atlikus turto individualų vertinimą. Jeigu dovanojimo dokumentuose nėra išskirta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina, atlikus turto vertinimą, gali būti laikoma turto vertintojų nustatytoji dovanojimo metu buvusi tikroji rinkos vertė. Dėl medynų tikrosios rinkos kainos dovanojimo momentu nustatymo galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.
  • Atkūrus nuosavybę – įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas miško savininkams, miško paveldėtojams ir kitiems Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytiems piliečiams. Miško įsigijimo kaina lygi 0 Eur, jeigu pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam asmeniui ir šis asmuo (Lietuvos Respublikos pilietis) atsikuria nuosavybės teises bei susigrąžina turtą.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.