Laukinės spanguolės kvapnesnės, bet vitaminų gausu ir naminėse

Paprastoji spanguolė – erikinių šeimos visžalis augalas. Auga aukštapelkėse, tarpinėse pelkėse, raistuose ant kiminų ir kupstų. Aptinkama visoje Lietuvoje, nors pastaruoju metu dėl pelkių melioracijos jos augaviečių mažėja.

Pažinti šį augalą nesunku: nuo kitų skiriasi pažeme besidriekiančiais, dailiais, gulsčiais, šakotais stiebas. Lapai smulkūs, ovalūs, trumpakočiai. Apatinė stiebo dalis sumedėjusi. Maži rausvi žiedai išauga ant kotelių. Spanguolė pražysta gegužės pabaigoje. Vaisiai – rutuliškos, iš pradžių gelsvos, vėliau tamsiai raudonos uogos. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario – nuo sugedimo jas saugo benzenkarboksirūgštis.

Nors vertingiausios uogos, gydomųjų medžiagų turi visa žolė. Uogos maistui ar vaistams vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos. Iš spanguolių gaminamas kisielius, uogienės, sultys. Skoniu bei vitaminais galima praturtinti ir pastiles.

Jei gresia stipresnė sloga ar peršalimo simptomai, arbata su medumi ir spanguolėmis atgraso visas ligas dar joms neprasidėjus. Labai svarbus spanguolėse esantis vitaminas C. Doc. Eduardo Kanop­kos tyrimais nustatyta, kad labiau sunoku­siose uogose jo kiekiai patys didžiausi, todėl neverta rinkti mažiau sunokusių.

Šiose uogose gausu ir gleivių – pektinų, kurie padeda iš orga­nizmo šalinti sunkiuosius metalus, sujungia organizmo ar svetimkūnių, navikų sutriku­sius baltyminės apykaitos produktus, būtent todėl uogas rekomenduoja vartoti sergantiems vėžiu ar dirbantiems su organiniais tirpikliais, rentgenu. Nepagailėta joms ir rūgščių, tad jeigu skrandyje savų mažoka, šią bėdą padeda spręsti spanguolės.

Tiems, kurių miškas nežavi, sodininkai rekomenduoja auginti stambiauoges, kultū­rines spanguolių veisles. Lietuvos sąlygomis sodybose patartina auginti ankstyvas ar vidu­tinio ankstyvumo veisles ‘Ben Lear’, ‘Pilgrim’, ‘Black Veil’, ‘Washington’, ‘Stevens’ ir kt.

‘Ben Lear’ – ankstyva veislė, sukurta 1901 m. Viskonsine. Lietuvoje auginama nuo 1984-ųjų. Uogos pailgos, stambokos, tamsiai purpurinės. Veislė derlinga – iš 1 kv. m priskinama iki 2 kg.

‘Pilgrim’ – vidutinio ankstyvumo ar vėlyvesnė veislė, sukurta JAV. Lietuvoje auginama nuo 1986-ųjų. Uogos stambios ar labai stambios, tamsiai raudonos su mels­vomis vaškinėmis apnašomis, pailgos. Veislė derlinga – iš 1 kv. m priskinama iki 1,3 kg uogų. Plačiai auginama sodybų soduose.

‘Washington’ – tai viena iš ankstyvesnių veislių. Lietuvoje auginama nuo 1984-ųjų. Uogos apvalios, vidutinio stambumo ar stambios, tamsiai raudonos ar raudonos, be apnašų. Veislė derlinga – iš 1 kv. m pri­skinama iki 2,4 kg uogų.

‘Black Veil’ – pati ankstyviausia veislė, sukurta JAV 1890 m. Lietuvoje auginama nuo 1972-ųjų. Uogos apvalios, melsvai purpurinės, be apnašų. Veislė vidutinio derlingumo – iš 1 kv. m priskinama iki 1,4 kg uogų. Uogos sunoksta rugsėjo pradžioje.

‘Stevens’ – viena iš ankstyvesnių veislių, sukurta JAV 1986 m. Ši veislė, palyginti su kitomis veislėmis, dažniausiai auginama Lietuvoje. Uogos pailgai apvalios, stambios, tamsiai purpurinės, su vos pastebimomis apnašomis. Veislė derlinga – iš 1 kv. m pri­skinama iki 2,6 kg uogų. Ši veislė vertinga, nes ilgai išsilaiko.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.