Miškų įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, kad atitiktų ES teisę

Vyriausybės pateiktame Miškų įstatymo pakeitimo projekte siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad vienas ar keli susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės, ir su tuo susijusių patikros procedūrų. Taip būtų pašalintos nuostatos, nesuderinamos su Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, ir užtikrinta konkurencijos laisvė.

Prieštaravimą dėl šio pakeitimo išreiškęs Seimo narys Audrius Radvilavičius pateikė siūlymą išlaikyti ploto ribojimą, nes, jo nuomone, taip būtų apsaugotas viešasis interesas, sąžininga konkurencija ir subalansuota miškų nuosavybės struktūra.

Konkurencijos taryba, dar 2018 m. svarstant tokį ribojimą Seime, pateikė preliminarų vertinimą, kad asmenys, iki pakeitimų įsigaliojimo įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas būtų didesnis nei 1500 ha, būtų privilegijuojami kitų medienos rinkose veikiančių subjektų atžvilgiu, kurie negalėtų viršyti nustatyto ploto.

Institucija ir šiuo atveju nuosekliai laikosi anksčiau išreikštos pozicijos bei pritaria Vyriausybės nuostatai, kad ribojimo nustatymas Miškų įstatyme ne tik iškraipo sąžiningą konkurenciją, sukuria papildomą administracinę naštą, bet ir prieštarauja ES teisės normoms. Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba pritaria Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui atsisakyti nustatyto įsigyjamo miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto ribojimo.

Konkurencijos tarybos informacija