Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Miškų savininkai kviečiami investuoti į savo būsimus miškus

2026/10/03


Padidink tekstą

Jau mėnuo, kai pavieniai miškų savininkai, miškais besirūpinančios bendrovės ir savivaldybės gali kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunuolynų ugdymas“. Šiam kvietimui skirta daugiau kaip 3,5 mln. eurų, o paraiškas paramai galima teikti iki spalio 30 d.

Jaunuolynas – būsimas miškas

Kiekvienas jaunuolynas – tai būsimas miškas, visaverčio miško pradžia. Juos būtina tinkamai prižiūrėti, kitaip tariant, ugdyti, nes tai neatsiejama nuo tvarios ir atsakingos miškininkystės.

Kai auga gražus miškas, daugeliui atrodo, kad jis toks atsirado savaime. Tačiau taip nėra – rezultatą atneša tik tinkama priežiūra. Profesionalių miškininkų teigimu, pasodintų medelių negalima keletą metų palikti likimo valiai ir nieko nedaryti.

Jaunuolynai dažniausiai formuojami buvusiuose kirtimuose, kur būna pasodinti medelių sodinukai, arba jie būna išdygę iš buvusių brandžių medžių sėklų. Deja, naujame miške visada ima želti ir krūmai ar kita neperspektyvi menkavertė augmenija. Jeigu pasodinti jauni medeliai užgožiami, jie negauna pakankamai šviesos ir ima skursti. Kai kada jų gali ir visai nebelikti. Todėl jaunuolynus būtina retinti, paliekant norimas medžių rūšis: eglaites, pušaites, beržus ir kt. Iškirtus savaime želiančią menkavertę augmeniją, taip pat pažeistus, sausus, kreivus bei nepageidaujamų rūšių medelius, jaunas miškas pradeda geriau augti, tampa našesnis, atsparesnis.

Jaunuolynai sukuria buveines įvairioms rūšims, prisideda prie miškų atnaujinimo, sugeria anglies dioksidą, padeda apsaugoti dirvožemį nuo erozijos.

Šiemet kompensacinė išmoka bus didesnė

Parama pagal intervencinę priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ teikiama kaimo vietovėse esantiems jaunuolynams (iki 20 metų amžiaus) prižiūrėti. Pasak Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Smilgaitytės, tai – svarbi parama, nes jaunuolynams ugdyti reikia nemažai išlaidų, ypač, kai jų plotai yra gana dideli. Galimybė pasinaudoti parama jaunuolynų ugdymui kompensuoja tam tikrą dalį išlaidų tuo metu, kai iš miško pajamų dar nebūna.

Jaunuolynų ugdymo kirtimai gali būti pradedami 8-aisiais metais ir vykdomi iki jiems sukaks 20 metų.

Galimi pareiškėjai:

  • ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys;
  • juridiniai asmenys, išskyrus asmenis, kuriems pavesta patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą (netaikoma savivaldybėms);
  • savivaldybės.

Paramos dydis nustatomas pagal planuojamą ugdomo jaunuolyno plotą.

Maksimalus plotas, už kurį prašoma paramos, negali viršyti jaunuolyno ugdymo reikalingumą pagrindžiančiuose dokumentuose nurodyto ploto. Be to, jis negali būti didesnis už miško žemės plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Jaunuolynų ugdymo darbai gali būti pradėti tik po paraiškos pateikimo ir turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo paramos skyrimo dienos. Jei paraiškos pateikimo metu jaunuolyno amžius yra 19 metų, visi darbai turi būti baigti iki tų metų gruodžio 31 d.

Ugdymo darbus reikia atlikti taip, kad jie atitiktų nustatytų medžių skaičiaus, tankumo normatyvus. Atlikus numatytus darbus, reikia pateikti mokėjimo prašymą. Jis taip pat turi būti pateiktas per metus nuo paramos skyrimo dienos.

Tai, ar tinkamai atlikti ugdymo darbai, nustato Valstybinės miškų tarnybos specialistai.

Parama skiriama mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą. Pasak vyr. specialistės R. Smilgaitytės, šiemet ši parama 7 Eur didesnė ir siekia 371,84 Eur be PVM už ugdomo jaunuolyno hektarą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, per šių metų pavasarį vykusį kvietimą pasinaudoti parama pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ buvo gautos 308 paraiškos. Jose buvo prašoma daugiau kaip 1 mln. Eur. Visi pareiškėjai, kurių paraiškos atitiko reikalavimus, galėjo pasinaudoti parama.

 

ŽŪM informacija

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.