Mokesčiais remsime naujų automobilių pardavėjus

Nenaujus sunkvežimius, kuriais ūkininkai veža derlių, milijonierius Stasys Brundza norėtų apmokestinti 654–1 309 eurų metiniu mokesčiu.

Seime ir vėl bus svarstomas įstatymo projektas dėl automobilių – lengvųjų, sunkvežimių ir autobusų – apmokestinimo. Šįkart naują tokio mokesčio variantą pateikė tik ką savo automobilių kolekcijos už daugiau nei 1,5 mln. eurų atsikratęs Stasys Brundza. Naujų mokesčių maišą ant Lietuvos gyventojų nugarų norintis užversti milijonierius deklaruoja labai kilnius tikslus. Bet vieną – kas galėtų paneigti, kad nenaudingą pačiam išskirtinių automobilių mėgėjui – nutyli. Jį galima perskaityti tarp eilučių – S. Brundzos pateiktas įstatymo projektas leidžia manyti, jog buvęs lenktynininkas Seime galimai dirba naujais automobiliais prekiaujančių kompanijų lobistu. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kaip naujas mokestis, jeigu būtų įvestas, paveiktų žemdirbius, šiuo metu išgyvenančius ne geriausius laikus dėl kritusių pieno, daržovių, mėsos ir grūdų supirkimo kainų.

Idėjos kilnios, bet per brangios Kai su „Drąsos keliu“ Stasys Brundza prasmuko į Seimą, jo rinkėjai, matyt, tikėjosi, kad buvęs lenktynininkas iš peties ims naikinti „pedofilų klaną“. Bet „drąsučių“ dvasinei lyderei Neringai Venckienei pasprukus iš Lietuvos, S. Brundza drąsiai nusispjovė ant „drąsaus“ kelio idealų ir nusprendė gimtojoje šalyje vykdyti tvarką bei teisingumą. Milijonierius, matyt, galvoja, kad teisingumo nebus, jei tautiečių neapkrausi naujais mokesčiais. O tvarka bus, jeigu visi piliečiai iš senų kledarų persės prie naujų automobilių vairo. Argi ne gražus troškimas? Aistringas išskirtinių automobilių mėgėjas norėtų, jog visi lietuviai nusipirktų gražių naujų automobilių. Priversti mus tai padaryti S. Brundza bando keistu būdu – ne mažindamas mokesčių naštą, o siūlydamas ją didinti – apkrauti nemažais mokesčiais visus padėvėtus automobilius: nuo lengvųjų iki sunkvežimių ir autobusų. Viešai deklaruojami tikslai yra kilnūs. Tad kokia gi S. Brundzos pateikto įstatymo projekto esmė?

Mokėtume už senas transporto priemones Seimo narys S. Brundza praėjusį ketvirtadienį Seimui svarstyti pateikė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kelių straipsnių ir dviejų  priedų pakeitimo įstatymo projektą. Juo numatyta nuo 2016 m. sausio 1 d. įvesti kasmetinį mokestį už Lietuvos Respublikoje įregistruotas transporto priemones, nurodytas įstatymo priede. Lengvųjų automobilių, nelygu  jų skleidžiama tarša, savininkai per metus turėtų mokėti nuo 70 iki 100 eurų vienkartinį mokestį. Jo neišvengtų visi pagal EURO IV ir senesnes taršos normas pagaminti automobiliai. Didžiajai daliai 2009 m. ir vėliau pagamintų automobilių savininkų toks mokestis negrėstų. Vieno krovininio automobilio, priekabos ar puspriekabės, nelygu jų kategorija ir klasė, emisijos klasė, didžiausia leidžiama masė ir dar ašių skaičius, metinis mokestis siektų nuo 86 iki 1 937 eurų. Į įstatymo projektą nepateko ir nebūtų papildomai apmokestinti sunkvežimiai nuo 3,5 t iki 12 t didžiausios leidžiamos masės. „Mes jų nejudinom, nes jie ir taip apmokestinti, ir jų yra nedaug. Įstatymo projekte kalbame apie transporto priemones, kurios yra populiariausios, perkamos ir fizinių, ir juridinių asmenų“, - „Ūkininko patarėjui“ paaiškino įstatymo projekto autorius. S. Brundzos įstatymo projekte siūlomi ir Kelių naudotojo mokesčio ribinių tarifų pakeitimai. Pavyzdžiui, daugiau nei 8 keleivių sėdimų vietų ir ne daugiau 5 t svorio autobusų savininkai kelių naudotojo mokesčio turėtų sumokėti nuo 289 iki 579 eurų, o tokios transporto priemonės dienos tarifas siektų nuo 5 iki 11 eurų.

„Gelbėja“ Lietuvą nuo didžiausios bėdos Teikdamas įstatymo projektą, S. Brundza pasiūlė visus už automobilius surinktus mokesčius skirti keliams prižiūrėti ir infrastruktūrai gerinti: naujiems keliams tiesti, seniems remontuoti ir panašiai. Jo teigimu, žmonės palankiai reaguotų į tokio mokesčio įvedimą, jeigu valdžiai pavyktų įrodyti, kad visi surinkti pinigai (apie 83 mln. eurų) netiesiogiai grįžtų jiems patiems – atitektų eismo dalyvių saugumui ir kelių būklei gerinti. Anot Seimo nario, automobilių mokesčio privalumai būtų keturi. Pirmiausia, planuojamos surinkti lėšos atitektų keliams, o dalis automobilių – naujų ir ekologiškų – nebūtų apmokestinti. Dėl to atsinaujintų automobilių parkas, o tuo pačiu padidėtų eismo saugumas ir sumažėtų oro tarša. „Didžiausia Lietuvos bėda, kad mūsų gyventojai perka nenaujus automobilius – padėvėtus, po eismo įvykių. Niekas nekontroliuoja jų suremontavimo kokybės. Lietuva net nuo Latvijos ir Estijos atsilieka pagal naujų automobilių pirkimą“, - S. Brundza  neslėpė, kad jam asmeniškai svarbiausias tokio mokesčio privalumas – automobilių parko atnaujinimas. Seimo nario nuomone, lietuviai mažai perka naujų automobilių esą todėl, kad nekontroliuojama naudotų automobilių rinka: į šalį galima įsivežti, ką tik nori. „Be to, mano galva, lietuviai dar ir nelabai pasiskaičiuoja, kad įsigytas naujas automobilis sunaudos vos ne dvigubai mažiau degalų, 3 ar net 5 metus neteks leisti pinigų jo remontui. Paskaičiavus mėnesio išlaidas, gali pasirodyti, kad pigiau būtų turėti naują nedidelį, saugų ir netaršų automobilį“, - mano S. Brudza. Anot jo, po automobilių mokesčio įvedimo žmonės esą turėtų daugiau argumentų rinktis naują transporto priemonę.

Milijonierius Seimo narys Stasys Brundza mano, jog nauji mokesčiai paskatintų lietuvius pirkti naujus automobilius.

Pamokė, kaip pirkti naujus automobilius S. Brundza taip pat pamokė „nesupratingą“ tautą, kaip geriausia įsigyti naują automobilį – pardavus senąjį gautus pinigus panaudoti pradiniam įnašui. Lizingo kaina dabar esą nėra didelė, kelių šimtų litų per mėnesį pakaks įsigyti „padorų“ automobilį. Per šią savaitę S. Brundza ketina parengti ir valstybės skatinimo programą pirkti naujus automobilius. „Naują automobilį perkančiam žmogui valstybė galėtų kompensuoti apie 1000 eurų“, - mano Seimo narys. S. Brundzos tiesiai šviesiai paklausėme, ar nebijo būti apkaltintas Seime dirbantis naujais automobiliais prekiaujančių firmų lobistu. „O kodėl turiu būti apkaltintas? Aš kaip tik kaltinu visus kitus, nieko nedarančius, dėl šešėlinio verslo, automobilių vagysčių skatinimo. Nes automobiliai remontuojami, kur papuola, daugelis pavogtų ir išardytų automobilių keliauja atsarginėms dalims. Kas neskatina oficialaus verslo, tie skatina šešėlinį verslą ir mažina pajamas į biudžetą. Žiūrėkit, koks lobizmas jums geriau patinka“, - „ŪP“ atsakė milijonierius politikas.

Apie naujus sunkvežimius negalvoja Panevėžiškio ūkininko Gintauto Domino ūkyje šiuo metu dirba beveik 100 darbuotojų. Jų atlyginimų vidurkis siekia apie 660 eurų (per 2 300 Lt). Visi į darbą ūkyje atvyksta savais automobiliais. Darbuotojų žmonos paprastai taip pat vairuoja savo automobilius ir jais vyksta į savo darbovietes. Ūkio darbuotojo šeimai per metus sumokėti 200 eurų (apie 690 Lt) automobilių mokesčio yra nemažai. Pačiam ūkininkui lengvojo automobilio mokestis didelio poveikio neturėtų, tačiau sunkvežimių mokestis stipriai kirstų per kišenę. Pasak G. Domino, apie 100 ha dirbamos žemės turinčiuose ūkiuose derliui vežti daugiausia naudojami apie 40 t masės sunkvežimiai. Pagal „S. Brundzos įstatymą“, nuo 40 t (įskaitytinai) iki 44 t didžiausios leidžiamosios masės sunkvežimiai būtų apmokestinti 654–1 309 eurų suma.

„Turėsime mažinti darbo vietų, bus nebenaudingos investicijos“, - tokiomis nuotaikomis dabar gyvena vienas pažangiausių Lietuvos ūkininkų Gintautas Dominas.

G. Domino ūkio technikos kieme – 15 įvairių sunkvežimių ir priekabų. Vadinasi, metinis mokestis už šią techniką galėtų siekti maždaug iki 19 000 eurų (65 603 Lt). „Susidaro didžiulė suma“, - sako ūkininkas. Pirkti naujų sunkvežimių žemdirbys nematytų prasmės, nes ir senos transporto priemonės jam gali tarnauti ne mažiau dešimties metų, mat naudojamos labai nedaug – vos porą mėnesių per metus. „Rudenį vieną mėnesį sunkvežimiais su priekabomis iš laukų vežame grūdus į sandėlius, o kitą mėnesį išvežame juos parduoti. Kitu laiku tie sunkvežimiai ir priekabos stovi, - sako G. Dominas. – Žemės ūkis – sezoninis darbas. O aš mokėsiu tokį pat didžiulį mokestį už transporto priemonę, kiek už ją moka transporto įmonė, kurios automobiliai – kiekvieną dieną kelyje.“ Jeigu sunkvežimių mokestis vis dėlto būtų įvestas, ūkininko manymu, būtų teisinga leisti jį mokėti tik už mėnesį ar du – tiek, kiek iš tiesų ta transporto priemone važinėjama. Atsisakyti turimų sunkvežimių bei priekabų, o esant reikalai – bandyti jų išsinuomoti iš transporto įmonių, ūkininkas nerizikuotų. „Derliaus nuėmimo metu visos transporto priemonės būna išnuomotos, negausi pasamdyti, nes visi veža grūdus“, - žino ūkininkas. Ekologiško pieno supirkimu, transportavimu, prekyba bei kita su pienininkystės ūkiais susijusia veikla užsiimantis kooperatyvas „EKO tikslas“, registruotas Rokiškyje, turi du sunkvežimius – 11 t ir 13 t masės be krovinio. „Naujas mokestis mūsų kooperatyvui būtų vidutiniškai sunki finansinė našta. Dėl jos netektų ko nors keisti, bet pasunkėtų ir kooperatyvo, ir su juo susijusių ūkininkų gyvenimas“, - mano kooperatyvo direktorius Mindaugas Petkevičius. Augalininkystės ir gyvulininkystės verslą plėtojanti ŽŪB „Jotainiai“ (Panevėžio r.) šiuo metu turi 6 sunkvežimius. „Aišku, kad naujas mokestis bendrovę paveiktų neigiamai. Už produkciją pajamos mažėja, o mokesčiai didėja. Prieš kokius 7 mėnesius už pieną gaudavom po 36 euro centus, o dabar – po 18 euro centų. Jei valdžia sugalvojo naują mokestį, ką jiems, „durniams“, pasakysi? Juk mokam ir kelių mokestį. Ten, Seime, sėdi apie mus negalvojantieji“, - žodžių į vatą nebuvo linkęs vynioti „Jotainių“ bendrovės direktorius Antanas Algimantas Balčiūnas. Ėriškių žemės ūkio bendrovei (Panevėžio r.), Seime priėmus „Brundzos įstatymą“, papildomai tektų mokėti už 10 lengvųjų automobilių ir 14 sunkvežimių. „Mūsų sunkvežimiai nėra nauji – 2004-2005 metų laidos, bet neblogos būklės. Pirkti visai naujų automobilių mums neapsimoka, nes dalį laiko jie stovi nenaudojami, - „ŪP“ sakė Ėriškių ŽŪB direktorius Gytis Giedraitis. – Nuo rudens iki Naujųjų metų jais vežame realizuoti cukrinius runkelius, grūdus. Tuos sunkvežimius laikome tam, kad mūsų darbuotojai turėtų darbo visus metus. Mūsų darbuotojas – ne vien vairuotojas, jis yra ir mechanizatorius, ir kombainininkas – pagal sezoną.“

„Dabar, kiek atsimenu, blogiausias metas mums, pienininkams“, - sako „EKO tikslas“ kooperatyvo vadovas Mindaugas Petkevičius.

Pajamos mažėja, mokesčių daugėja „Dabar, kiek atsimenu, blogiausias metas mums, pienininkams. Pieno kainos nukrito iki 2009 metų lygio ir siekia tik 19 euro centų. Dėl šio transporto priemonių mokesčio gal ir nemažintume pieno supirkimo kainų, greičiau atsisakytume reklamos, kitų dalykų. Bet šį mokestį įvesti siūloma tikrai netinkamu metu“, – mano M. Petkevičius. Rusijai užvėrus ne tik rinką lietuviškai žemės ūkio produkcijai, bet ir kelius transportui su lietuviškais valstybiniais numeriais, nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė ir žemdirbiai, ir perdirbėjai. Praėjusį rudenį mūsų daržovių augintojai dalį savo išauginto derliaus dalijo nemokamai, o dalį paliko nenuimtą tiesiog laukuose. „Pernai, nors prekyba su Rusija ir buvo uždrausta, rusai bent jau neblokavo kelių per savo šalį. Todėl sėkmingai išvežėme produkcijos į Azerbaidžaną, Kazachstaną, Moldovą, Baltarusiją, Balkanų šalis, net Iraką. Ir dabar tos šalys mielai pirktų mūsų išaugintas bulves, svogūnus, bet per Rusiją neleidžiama pravažiuoti, o važiuoti aplinkui – per brangu“, – sako G. Dominas, anksčiau į Rusiją eksportuodavęs apie 30-50 proc. savo išaugintų daržovių. Dabar vietos rinkai jis sako pardavinėjantis daržoves žemesnėmis nei savikaina kainomis. Ir šiuo metu svarsto lemiamą klausimą: ką reikės daryti pavasarį – kiek sėti ir sodinti? „Turėsime mažinti darbo vietų, bus nebenaudingos investicijos“, - tokiomis nuotaikomis gyvena vienas stipriausių ir pažangiausių Lietuvos ūkininkų. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai – yra didžiausi ir dažnai vieninteliai darbdaviai kaime. Jų sukurtos darbo vietos peni ir miesto gyventojus, dirbančius žemės ūkio sektoriuje. „Jau girdime, kad dėl euro įvedimo reikės pakelti atlyginimus. Ir patys žinome, kad reikės. Bet iš kur darbdavys paims lėšų darbuotojų atlyginimams kelti, jei jis apkraunamas naujais mokesčiais? Valdžiai atrodo, kad verslininkų pinigų maišas yra be dugno – kiek nori, tiek semk. Bet jis turi dugną“, - perspėja G. Giedraitis.

Transporto įmones perkelia į užsienį Rusijai uždarius kelius lietuviškam transportui, mūsų šalies transporto įmonės, tyliai, nesigirdamos, persikelia į užsienį, daugiausia – Skandinavijos šalis. „Su suomiškais numeriais mūsų vilkikai važiuoja kiaurai per visą Rusiją nestabdomi“, - „ŪP“ korespondentei yra prisipažinę panevėžiečiai vairuotojai. Įvedus S. Brundzos siūlomą mokestį, transporto įmonių ir paties transporto, registruoto Lietuvoje, gali dar sumažėti, o kartu – ir į Lietuvos biudžetą mokamų mokesčių. „Gyvename laisvoje Europoje. Latvijoje įkurk savo UAB, jai parduok savo automobilius, ir nereikės mokėti to drakoniško mokesčio. Lietuva praras bet kokius pinigus, jei žmogų ir verslą spaudžia iš visų pusių“, - „ŪP“ sakė nenorėjęs savo pavardės viešinti verslininkas.

Labiausiai pasigenda pastovumo „Blogiausia, kad mūsų šalyje nėra pastovumo, nieko negali planuoti: šiandien gerai, rytoj politikai priims kokį įstatymą – ir viskas bus atvirkščiai, - nusivylimo politikais neslėpė kitas „ŪP“ pašnekovas ūkininkas, taip pat nenorėjęs skelbti savo pavardės. – Vykdoma tokia politika: jei kam pradeda sektis užsidirbti – tuoj ta sritis apkraunama mokesčiais, paliekama tik vos kvėpuoti. Prislėgtas verslas nesiplėtos, šalis nesulauks naujų investicijų. Jeigu bus vis didinami mokesčiai pelningiau dirbantiesiems, neisime į priekį – kapstysimės vietoje ir smuksime žemyn.“ „Nuolat girdi – vieną dieną taip, kitą – kitaip. Politikai mėtosi iš vienos pusės į kitą“, – pastovumo stokojančia situacija šalyje labai nepatenkintas ir A. A. Balčiūnas.

Autorės nuotraukos

Daiva SKIRKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.