Mokesčių reforma – grėsmė smulkiems ūkininkams ir kaimo verslui

Konferencijoje pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo J. Olekas, ekonomistas Marius Dubnikovas, laikinai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento pareigas einantis Sigitas Gailiūnas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Aldona Dalia Matukienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas, mokesčių ekspertė Jurgita Navikienė.

Konferencijos diskusijoje dalyvavę svečiai išsakė daug pastabų apie gresiančius neigiamus planuojamos mokesčių reformos padarinius smulkiam ir vidutiniam verslui.

 „Bet kokia mokesčių sistema turi turėti tam tikrą logiką ir būti paremta trimis baziniais principais: aiškumu, teisingumu bei tvarumu. Matydamas pateiktus mokesčių reformos pasiūlymus, galiu sakyti, kad vyrauja labai sausas finansinis požiūris. Jeigu pažiūrėsime į kitų šalių pavyzdžius, pamatysime, kad minimalias pajamas gaunantiems žmonėms taikomas nulinis gyventojų pajamų tarifas. Lietuvoje turime didžiulę mokesčių spragą, nes mažai uždirbantys žmonės moka tokius pat mokesčius kaip ir kiti.

Atsakykime į klausimą, kas yra individuali veikla? Mano galva, tai yra pirminė verslo forma, ūkinės veiklos pradžia. Todėl mėginimas mokesčių tarifais prilyginti individualią veiklą darbo santykiams yra ydingas“, – pradėdamas renginį kalbėjo G. Paluckas.

Kaip pažymėjo A. D. Matukienė, Lietuvoje mažos ir vidutinės įmonės sumoka daugiausia pelno bei PVM mokesčio ir dar įdarbina apie 75 proc. visų šalyje dirbančių žmonių. Dalyvavau mokestinės pertvarkos rengimo darbo grupėje, daug diskutavome, tačiau visos diskusijos buvo nutrauktos ir mes gavome paketą su pasiūlymais apmokestinti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris suneša į biudžetą didžiąją dalį pinigų, ir iš esmės panaikinti verslo liudijimus. Ką tai duos? Žmonės nueis į šešėlį ir dirbs nelegaliai. Valstybėje nemąstoma apie visą mokestinę sistemą ir regionų žmonių įveiklinimą. Reikia, kad regionų žmonės įgytų perkamosios galios ir taptų vartotojais, priešingu atveju ten gyvens žmonės, kuriems reikės socialinių išmokų. Jeigu dabar bus pakeista mokesčių tvarka, bus nužudyta 35 tūkst. mažųjų bendrijų.

Būtina palaikyti socialinius verslus, nes jie įgalina regionų žmones veikti. Svarbu užtikrinti, kad Lietuvoje gyvenantis žmogus būtų patenkintas ir laimingas.

M. Maciulevičius akcentavo: „Važiuojant per Lenkiją ir miesteliuose ir didmiesčiuose pirmuosiuose aukštuose veikia mažos parduotuvėlės – tai šeimos, ūkininkų, amatininkų verslai. Ekonominis progresas ten akivaizdus – žmonės gali savarankiškai užsidirbti ir gyventi. Lietuvoje važiuojant per miestelius ir kaimus yra tuščia, veikia vos viena kita maisto prekių parduotuvėlė ar automobilių remonto dirbtuvės. Pritaikius mokesčių reformą, net ir šių savarankiškai dirbančių žmonių neliktų. Norėtųsi, kad būtų atvirkščiai – žmonės turėtų galimybių užsidirbti patys. Ūkininkai, deja, taip pat nukentėtų nuo šios mokesčių reformos. Lietuvai būtinos inovacijos, tačiau mums svarbios ir tos tradicinės profesijos, kurios padeda aptarnauti gyventojų poreikius – kirpėjai, siuvėjai, kepėjai ir pan. Ar išmintinga taip kelti mokesčius, kurie sustabdytų jų darbą?“

 „Pacituosiu vienos knygos išmintį – ateities valstybių konkurencingumą lems ne inovacijos, technologijos, o asmenybės ir naujas požiūris. Statistika rodo, kad Lietuvoje šiandien sukuriame tik 80 proc. BVP, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu vienam šalies gyventojui. Kaipgi pasiekti tą ES vidurkį? Būtina keisti inovacijų ekosistemą, mokymosi visą gyvenimą sistemą.

Supaprastinkime apskaitą iki tam tikros žemos ribos, tarkim, iki 100 tūkst. Eur, – taip išvengsime šešėlinės ekonomikos,“ – kalbėjo D. Arlauskas.

Pasak J. Navikienės, pristatydama mokesčių reformą Finansų ministerija akivaizdžiai melavo. Prilyginti individualią veiklą darbo santykiams yra mažų mažiausiai nelogiška, nes tai yra smulkaus verslo naikinimas. Verslo liudijimų ribos mažinimas reiškia žmonių skurdinimą. Stipriai apmokestintas smulkusis verslas išeis į šešėlį, o ne atvirkščiai. Mokesčių įstatymuose logikos neieškokime, nes jos ten nėra. Mokesčius kuriantys žmonės turėtų bendrauti su mokesčius analizuojančiais žmonėmis ir tokiu būdu lopyti sistemos spragas. Kol kas Lietuvoje yra labai mažai pagalbos mokesčių mokėtojams.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad planuojama reforma yra grėsmė smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams, tad numatė tolesnes diskusijas, kurios būtinos artėjantiems mokesčių pokyčiams aptarti.

ŪP fotoinformacija

Nuotraukoje: Juozas Olekas, Mindaugas Maciulevičius, Danukas Arlauskas, Jurgita Navikienė ir Gintautas Paluckas.