Molėtų krašte pristatyti tradicinio siuvinėjimo darbai

Siuvinėjimas yra nematerialaus kultūros paveldo vertybė, perduodama iš kartos į kartą, atspindintis vietos bendruomenių tapatybę ir kultūrinį savitumą, o Alanta ir yra toks kraštas, kuriame užgimė noras siuvinėti drauge ir ta kūrybos kibirkštėle uždegti, dalinantis su kitais. Žinant, kad 2026-ieji metai Alantai yra sukakčių metai – 590-asis gimtadienis, šiuo projektu taip pat buvo norima prisidėti prie miestelio šventės, pasveikinant šio krašto bendruomenę ir jo lankytojus su švente. O kokia gi šventė be gėlių... Moterų rankos išsiuvinėjo pačias įvairiausias gėles, pradedant rožėmis, našlaitėmis, tulpėmis ir baigiant Alantos pievų žolynais, kad net Virginija Kasparavičiūtė, dažna stovyklos siuvinėjimo veiklų koordinatorė, tautinio paveldo kūrėja, džiaugėsi, sakydama, kad daugumos darbai verti dalyvauti ne tik parodose, bet ir konkursuose.

Visos dalyvės buvo apdovanotos Molėtų muziejaus direktorės Irmos Balčiūnienės padėkomis, Alantos „kermašavais“ saldainiais bei pernai metų stovyklos katalogais „Peltakiavimas: nuo meistriškumo iki kūrybiškumo“, o Molėtų tautodailininkų draugijos pirmininkė Alina Baranauskienė dovanojo po rožę, tarsi primindama, kad Alantos dvare visuomet mėgtos rožės.

Po saldžių vaišių dvare ir pietų Aukštaitijos profesinio centro valgykloje buvo apsilankyta Alantos sinagogoje, Jono ir Indrės Satkūnų sodyboje.

Trečius metus stovykloje dalyvaujančios jaunosios siuvinėtojos iš Alantos vaikų dienos centro „Daigelis“ su jų kuratore Ramune Gecevičiene, prisijungdamos prie šio projekto, siuvinės keletą dienų savarankiškai ir parodai bei kitų metų katalogui darbus pateiks vėliau.

Siuvinėtojų iš Utenos, Ukmergės, Vilniaus, Šiaulių, Alantos, Molėtų ir net Londono darbus bus galima pamatyti Alantos dvaro etnografinėje erdvėje iki kitų metų vidurvasario.

Jolanta MATKEVIČIENĖ

Molėtų krašto muziejaus informacija