Mūšis dėl Europos biudžeto: ar pavyks išsaugoti BŽŪP?

Maištas laive?

Europos Parlamento netenkina EK siūlomas 2 trilijonų eurų biudžeto projektas ir pareiškia: „Parlamentas negali to priimti kaip pagrindo pradėti derybas“. „Euronews“ cituoja laišką, kurį pasirašė Europos liaudies partijos (EPP), Socialistų ir demokratų (S&D), „Renew Europe“ ir Žaliųjų/EFA frakcijų vadovai.

EPP, S&D ir „Renew Europe“ sudaro centristinę koaliciją, kuri Europos Parlamente remia U. von der Leyen vadovaujamą Komisiją, todėl toks protestas yra pakankamai unikalus Bendrijos istorijoje. Nors tai nėra oficiali koalicija, jų bendri balsai bus labai svarbūs priimant ES biudžetą 2028–2034 m. laikotarpiui.

Biudžetui, oficialiai vadinamam Daugiamete finansine programa (DFP), priimti reikalingas Parlamento ir 27 ES valstybių narių pritarimas.

Ginčytini klausimai

EP nariai minėtame laiške pateikė kelis reikalavimus, keliamus Komisijos iš dalies pakeistam pasiūlymui, įskaitant bendro lėšų kaupimo kiekvienai valstybei narei principo panaikinimą, žemės ūkio ir sanglaudos politikos padalinimą, o ne jų sujungimą, kaip siūloma, ir Europos Parlamento vaidmens bei įgaliojimų užtikrinimą, derantis dėl biudžeto.

Vienas labiausiai ginčytinų punktų susijęs su vadinamaisiais „Nacionaliniais ir regioniniais partnerystės planais“, kuriais norima sutelkti ūkininkams ir regionams skirtas lėšas, sudarančias apie pusę viso ES biudžeto, į vienus fondus, kuriuos valdo 27 bloko vyriausybės. Tai yra reikšmingas pokytis, lyginant su dabartine sistema, kai regionai atlieka lemiamą vaidmenį tvarkant finansavimą, rašo „Politico“. Centristinių politinių frakcijų europarlamentarai baiminasi, kad naujoji schema centralizuos biudžetą ir nustums regionus bei Europos Parlamentą į šalį, faktiškai suteikdama daugiau galių Komisijai ir valstybėms narėms.

Minėtame  laiške rašoma, kad šis pasiūlymas sukels „fragmentaciją, desolidarizaciją ir 27 skirtingų nacionalinių planų finansavimą“.

Kitas ginčytinas klausimas yra sanglaudos ir žemės ūkio fondų sujungimas, kurį pasirašiusios šalys norėtų matyti finansuojamą atskirai. „Šių politikos krypčių sujungimas susilpnina jų išskirtinį vaidmenį“, – laiške teigia europarlamentarai ir priduria, kad „skirti biudžetai kiekvienai politikos sričiai užtikrintų didesnį nuspėjamumą ir tikrumą paramos gavėjams“.

Ankstesniame ES biudžete sanglaudos ir žemės ūkio fondai sudarė didžiausią ES ilgalaikio biudžeto pinigų sumą. Naujajame pasiūlyme, atsižvelgiant į tai, kad svarbiausius vaidmenis atlieka nauji saugumo ir gynybos prioritetai, Komisija nusprendė sumažinti sanglaudai ir žemės ūkiui skirtą procentinę dalį, gerokai nukrypdama nuo tradicinių ES biudžeto politikos prioritetų.

„Bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) ir sanglaudos politikai skirtos sumos realiai gerokai sumažėjo“, – dokumente perspėjo europarlamentarai.

„Stiprus biudžetas neturėtų versti mūsų ūkininkų konkuruoti su regionais dėl ES finansavimo“, – teigia Europos Parlamento narys Siegfriedas Mureşanas (Rumunija, Europos liaudies partija). – „Abi yra esminės Europos dalys ir jas reikia apsaugoti.“

Nėra garantijų

Europos Parlamentas biudžetą aptars lapkričio 12 d., Briuselyje vyksiančioje plenarinėje sesijoje, tačiau kol kas neaišku, ar po debatų bus priimta rezoliucija, kuria būtų atmestas EK pasiūlymas.

S&D frakcija pareiškė esanti pasirengusi paprašyti Komisijos atsiimti savo pasiūlymą ir jį pakeisti „geresniu“. Tačiau didžiausia parlamento frakcija, Europos liaudies partija (EPP), vis dar nesutaria, ar žengti tokį žingsnį, o tai reiškia, kad reikiamas balsų skaičius rezoliucijai vis dar nėra garantuotas.

Rezoliucija, kuria būtų atmestas pasiūlymas, iš karto nesustabdytų derybų tarp Parlamento, Tarybos ir Komisijos, tačiau tai galėtų gerokai pailginti procesą.

Manoma, kad derybos tęsis iki 2027 m. pabaigos.

Komisijos pasiūlymas dėl įvairių priežasčių sulaukė ir kai kurių ES vyriausybių, Europos regionų komiteto bei Europos ūkininkų asociacijų kritikos, todėl laukia sudėtingos derybos.

Atgarsiai Lietuvoje

Komentuodamas Europos Parlamento politinių grupių kreipimąsi į EK pirmininkę, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis akcentuoja, kad Lietuvos žemės ūkio taryba nuosekliai ir kryptingai dirbo, kad žemės ūkiui būsimajame finansiniame ES paramos laikotarpyje būtų skirtas stiprus ir atskiras biudžetas, užtikrinantis ir tiesioginių išmokų konvergenciją: „Džiaugiuosi, kad Lietuvos žemės ūkio tarybos delegacija, dar birželio mėnesį su kolegomis iš Latvijos ir Estijos aplankiusi ES institucijas bei susitikusi ir su Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininke Veronika Vrecionová, buvo išgirsta, į mūsų argumentus buvo įsiklausyta. Europos Parlamentas priešinasi trumparegiškiems ir tolimesnę Lietuvos žemdirbių diskriminaciją užprogramuojantiems Europos Komisijos pasiūlymams ir reikalauja juos taisyti. Keturios Europos Parlamento frakcijos, turinčios net 454 balsus iš 720, siunčia nedviprasmišką signalą Europos Komisijai mesti jos pasiūlymus šiukšliadėžėn. Europos Komisijos siūlymas mažinti finansavimą žemės ūkiui, suplakti jį į vieną katilą su Sanglaudos ir kitomis ES paramos priemonėmis mums būtų pražūtingas. Labai svarbu ir tai, kad į nebūtį nebūtų nustumtas tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas. Dar 2018-aisiais pats asmeniškai įteikiau Europos Parlamento Peticijų komitetui net 52 TŪKSTANČIŲ Lietuvos piliečių pasirašytą peticiją, reikalaujančią nediskriminuoti mūsų žemdirbių ir suvienodinti išmokas. Šiandien 2025-ieji, o ES institucijos šitą gėdingą mūsų diskriminaciją tebetęsia – Europos Komisijos siūlymu, parama sekančiame finansiniame laikotarpyje mums būtų dar labiau mažėjusi. Lietuvos žemės ūkio taryba kategoriškai su tuo nesutinka, tą transliavome tiek Lietuvos Vyriausybei, Prezidentūrai, Seimui, tiek europinėms institucijoms. Europos Parlamentas mus išgirdo, bet tai tik viena iš trijų sprendimus priimsiančių ES institucijų. Būtina nuosekliai dirbti toliau, kad galutinis rezultatas – 2028-2034 metų ES finansinė parama Lietuvos žemės ūkiui – mus tenkintų, ir mes, žemdirbiai, galėtume ramiai gaminti maistą bei aprūpinti juo mūsų vartotojus“.

J. Vilioniui antrina ir ilgametis europarlamentaras, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė: „Puikiai atsimenu, kad ir derybose dėl dabartinio finansinio laikotarpio Europos Parlamentas pirmajam Europos Komisijos pasiūlymui nepritarė. Tada Europos Parlamentas ragino EK didinti dabartinį Daugiametės finansinės programos biudžetą bent 30 procentų. Europos Komisija tuomet išsisuko, pasiūlydama 800 mlrd. eurų vertės atsigavimo fondą, iš kurio dalį lėšų buvo galima skirti kaimo plėtrai. Dėl naujos Bendrosios žemės ūkio politikos struktūros tuomet susitarti sekėsi sunkiai – buvo nuogąstaujama, kad valstybėms narėms teks per daug laisvės kuriant savo strateginius planus (Lietuvos pavyzdys tą ir įrodė: K. Navicko vadovaujama Žemės ūkio ministerija tuomet parengė Lietuvai tokį strateginį planą, kurį iki šiol būtina taisyti, kad jis bent kiek atlieptų Lietuvos žemės ūkio specifiką). Dėl užsitęsusių derybų, esamas BŽŪP finansinis laikotarpis įsigaliojo ne 2021 metais, kaip turėjo būti, o tik 2023 m. Tad pirmųjų EK pasiūlymų nesėkmė turėjo savo kainą, laikotarpio įgyvendinimas nusikėlė. Tuomet, vykstant deryboms, labai svarbus vaidmuo teko pačių ūkininkų organizacijoms – jie organizavo protestus Briuselyje, rinko parašus po peticija, kartu su jais ruošiau pareiškimus į Europos Komisiją, įtikinėjome kolegas europarlamentarus dėl tiesioginių išmokų konvergencijos. Tuomet bendromis jėgomis pavyko pasiekti, kad išmokos būtų padidintos nuo tuometinio 65 proc. iki 80 proc. ES vidurkio lygio. Džiugu, kad šį siekį tuomet palaikė ir LR Prezidentas, kuriam šiose derybose taip pat tenka svarbus vaidmuo. Viliuosi tvirto jo palaikymo ir dabartinėse derybose. Mes, Seimo Kaimo reikalų komitetas, jau esame priėmę nedviprasmišką poziciją, kad Bendroji žemės ūkio politika privalo išlikti kaip atskiras fondas, su pakankamu biudžetu, visų pirma tiesioginių išmokų konvergencijai įvykdyti. Negali būti jokios priešpriešos tarp žemės ūkio ir sanglaudos, ar tarp žemės ūkio ir gynybos, nes žemės ūkis – tai sudedamoji valstybės saugumo ir kaimiškųjų vietovių klestėjimo dalis. Lietuvos žemdirbiai gali būti ramūs, kad tvirtai gynęs šią poziciją Europos Parlamente, ketinu jos laikytis ir Seime, kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.“

Lietuvos poziciją apibendrina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas: „Mūsų pozicija labai aiški – BŽŪP turi būti finansuojama iš atskirų fondų, kaip ir numatyta sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, kur labai aiškiai pasakyta, jog žemės ūkio politikai įgyvendinti pinigai imami iš Tiesioginių išmokų ir Kaimo plėtros fondų, o ne suplakant viską į krūvą. Be to, tie fondai turi būti su konkrečiais pinigais, o ne popieriniai. Kaip kažkas ten pasakė: tai Komisija šitų fondų nenaikina... Nenaikina, tik jiems neduoda pinigų. O juk šis biudžetas numatytas 7 metams. Pamėginkite gyvuliui arba augalui 7 metus neduoti vandens – iš jų juk nieko neliks... Kitaip sakant, Komisija tiesiog nusprendė šiuos fondus panaikinti. Bet esmė yra tame, kad šie fondai yra įtvirtinti Europos Sąjungos sutartyje, o šią sutartį gali keisti tik visų 27 šalių parlamentai vienbalsiai, tik tada Komisija privalo fondus naikinti. Vadinasi, Komisija viršijo savo kompetencijos ribas ir įkišo nagus ten, kur jai nepriklauso. Kaip gali žemesnės instancijos įstaiga keisti aukštesnės instancijos norminius dokumentus? Juk tai veda prie chaoso ir anarchijos. Jeigu sutartyje parašyta, kad Komisija privalo finansuoti tuos fondus, tai ji ir privalo tai daryti, o ne pasakyti: ai, neduosiu pinigų... Tai yra savivalė. Todėl mes reikalaujame, kad būtų vykdoma sutartis ir nieko daugiau. Teisinė valstybė tam ir sugalvota, kad visiems joje būtų komfortiška. O mums tai svarbu, kad pagaliau pasiektume minimalų tikslą bent priartėti prie ES žemės ūkio finansavimo vidurkio...“.

„Copa-Cogeca“ pareiškimas

Europos ūkininkų interesus atstovaujanti organizacija „Copa-Cogeca“ palaiko europarlamentarų laiške išdėstytas mintis ir dar kartą akcentuoja, jog EK siūlomas BŽŪP išformavimas į vieną fondą yra „istorinė klaida ir regresija, kuri yra nepriimtina, nes pavojinga mūsų sektoriaus ateičiai ir viso žemyno aprūpinimui maistu!“: „Copa-Cogeca“, ne kartą skambino pavojaus varpais ir perspėjo dėl pavojų, kylančių dėl vieningo fondo, sveikina šią parlamentinę iniciatyvą. Europos Komisijos pirmininkė privalo įsiklausyti į šiandien pasiųstą istorinę žinią. Šiame etape alternatyvus požiūris yra ir įmanomas, ir būtinas: kelių kosmetinių pakeitimų ar nedidelio papildomo biudžeto nepakaks.

Europos ūkininkų organizacijos ragina ieškoti alternatyvos, kuri gerbtų pačią BŽŪP prigimtį, išlaikant ją kaip nepriklausomą politiką su dviem ramsčiais – saugų ir nepriklausomą biudžetą bei infliacijai atsparų finansavimą, atitinkantį ES sutarčių nuostatas.

Raginame Europos Parlamento narius ir Europos Vadovų Tarybą išlikti itin tvirtiems šiuo klausimu. Taip pat kviečiame įstatymų leidėjus būti ryžtingiems ir skelbiame visišką mobilizaciją klausimu, kuris yra gyvybiškai svarbus milijonams ūkininkų, kooperatyvų ir kaimo bendruomenių“.

Komisija teisinasi

Anksčiau šį mėnesį Komisijos pirmininko pavaduotojas Raffaele Fitto Briuselyje regioniniams atstovams sakė, kad ES vykdomoji valdžia yra pasirengusi įvesti tam tikrus pakeitimus.

Komisijos atstovas patvirtino minėto laiško gavimą ir pareiškė, kad institucija nori išklausyti europarlamentarų nuomones ir dalyvauti „konstruktyviuose nuomonių apsikeitimuose“. Tačiau ES vykdomoji valdžia nepatikslino, ar ji nori iš dalies pakeisti pradinį pasiūlymą.

Komisijos pareigūnai privačiai išreiškė nuostabą dėl Parlamento reakcijos į biudžeto pasiūlymą, kurią jie iš dalies sieja su išorine interesų grupių lobistine veikla.

Komisijos pateiktuose biudžeto pasiūlymuose bei išaiškinimuose esą daugiausia dėmesio skiriama lankstumui, kaip liepos mėnesį savo pasiūlyme, kai jis buvo pirmą kartą pristatytas, aiškino U. von der Leyen. Pastaruosius penkerius metus vykdomoji valdžia nuolat ieškojo išteklių, kad galėtų finansuoti atsaką į daugybę krizių – nuo ​​pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje, energetikos krizės iki konkurencingumo.

Dabartiniame biudžete 90 proc. ES lėšų jau numatyta konkrečioms programoms, todėl Komisija buvo priversta kurti nebiudžetines priemones, tokias kaip Ukrainos programa ir SAFE paskolos gynybai finansuoti.

Parengė Ričardas Čekutis