Aplinkos ministerija (AM) mėgina gaivinti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko (SNP) kūrimo idėją, kurią prieš beveik porą dešimtmečių numarino kategoriškas vietos gyventojų pasipriešinimas. Todėl dabar einama tiesiausiu keliu – neatsiklausus gyventojų nuomonės jau parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl SNP steigimo. Tiek valdančiosios daugumos oponentai, tiek būsimo SNP teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai, vietos gyventojai tikisi, kad Vyriausybė priimti nutarimo vienvaldiškai neišdrįs ir įsiklausys į jų nuomonę.
Praėjusį penktadienį Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAPIS) AM registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įteisinamas SNP steigimas – būtų suteikta galimybė rengti SNP planavimo schemą: ribų ir tvarkymo planus.
Kaip teigiama projekto lydraštyje, kurį pasirašė aplinkos viceministras Danas Augutis, planuojama SNP teritorija apimtų Vištyčio regioninį parką, keletą valstybinių draustinių ir buveinių apsaugai svarbių ir kitų šiuo metu saugomų teritorijų statuso neturinčių Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono vertingiausių gamtinių ir kultūrinių teritorijų, objektų. Tad būtų atnaujinti Vištyčio regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planai, įvertinus poreikius ir galimybes būtų nustatytos SNP buferinės apsaugos zonos, numatant priemones, mažinančias neigiamą ūkinės veiklos poveikį SNP saugomoms gamtos ir kultūros vertybėms.
SNP teritoriją galėtų sudaryti trys atskiros teritorijos, kuriose yra didžiausia Suvalkiją (Sūduvą) reprezentuojančių gamtinių ir kultūrinių vertybių koncentracija. Pietinė dalis apimtų Vištyčio regioninį parką, kalvotąsias Gražiškių ir Bartninkų seniūnijų dalis (Vilkaviškio r. sav.), Liubavo apylinkes (Kalvarijos sav.) su buveinių apsaugai svarbia teritorija, skirta išsaugoti stepines pievas.
Vidurinė dalis apimtų teritorijas į pietvakarius nuo Vilkaviškio (Širvintos valstybinis hidrografinis draustinis, šios upės slėnyje buveinių apsaugai svarbi teritorija, skirta ovaliajai geldutei išsaugoti, Uosių ir Kumečių miškai, kt.). Šiaurinė dalis apimtų Šešupės slėnį nuo Pilviškių iki Panovių, Kudirkos Naumiestį, beje, turintį miesto statusą, su jo apylinkėmis Vilkaviškio ir Šakių r. savivaldybių ribose, kur jau yra Šešupės kraštovaizdžio, Novos ir Aukspirtos valstybiniai hidrografiniai draustiniai, buveinių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos išsaugoti aliuvines ir šienaujamas mezofitų pievas, skroblynus, griovų ir šlaitų miškus.
Atskiromis nedidelio ploto SNP dalimis galėtų būti Jono Jablonskio ir Vinco Kudirkos tėviškės. Iš viso SNP galėtų užimti 30–35 tūkst. ha plotą. Galutinės SNP ribos paaiškėtų planavimo proceso metu projektuotojams ir planavimo organizatoriams tariantis su mokslininkais, savivaldybių ir kitais specialistais, viešai diskutuojant su vietos bendruomenėmis. Štai toks SNP teorinis grožis.
Aplinkos viceministro D. Augučio tikinimu, nacionalinio parko statusas Suvalkijai suteiktų daugiau galimybių pritraukti šalies ir užsienio fondų lėšų šiai teritorijai vystyti, vietos gyventojams atsirastų naujos galimybės švarioje gamtinėje aplinkoje plėtoti ekonomiškai naudingą veiklą. Jie galėtų teikti įvairesnes turizmo, lankytojų aptarnavimo paslaugas, gauti paramą ekologiniam ūkininkavimui, agrarinės aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti, atkurti, kurti, propaguoti tradicinius verslus ir ekologinę gyvenseną, užtikrinančią tvarią, darnią šios teritorijos plėtrą.
SNP įsteigimas buvo planuojamas jau prieš 20 metų, tačiau darbai buvo sustabdyti. Dabar, „patobulinus“ Saugomų teritorijų įstatymą, darbus esą galima tęsti, nes, kaip pranešime spaudai teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Suvalkija nusipelno turėti savo nacionalinį parką. „Planavimą pradėsime dar šiemet, o ne vėliau kaip 2024 m., po viso mokslinio pagrindimo ir gyventojų įtraukimo, jį įsteigsime. Sūduvos slėniai ir ledyninės lygumos, banguotos moreninės plynaukštės, ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdis ir Suvalkijos simbolis – Šešupė, bus naujojo Nacionalinio parko apsaugos dėmesio centras“, – pranešime cituojamas S. Gentvilas.
Įsteigus SNP bendras Lietuvos saugomų teritorijų plotas padidėtų 0,48 proc. ir Lietuvoje būtų 18,61 proc. saugomų teritorijų. Vyriausybė yra numačiusi iki 2024 m. saugomų teritorijų plotą padidinti iki 20 proc., o ketvirtadalis jų turėtų tapti griežtai saugomomis. Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. visose ES šalyse saugomų teritorijų plotas turėtų pasiekti 30 proc., iš jų griežtai saugomų – 10 proc.
2022.10.14
Kazys KAZAKEVIČIUS
ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas
Susijusios temos - skaitykite: Suvalkijos nacionalinis parkas, ūkininkaujantys žemdirbiai, Danas Augutis