Suminis enterinio metano kiekis yra apskaičiuojamas melžiamų karvių skaičių padauginus iš enterinio metano emisijos faktoriaus, t. y. kiek kg metano išskiria vienas gyvulys per metus.
Enterinio metano emisijos faktorius yra tiesiog proporcingas bendrajai pašaro energijai. Šioje formulėje kaip daugiklis yra naudojamas metano konversijos faktorius, kuris pagal IPCC Guidelines (Gairių) 2006 m. versiją buvo 6,5 proc. ± 1,0 proc.
Jo dydis parenkamas pagal gyvulių produktyvumą, pašaro virškinamumą, sunaudoto pašaro energinę vertę. Aukštesnio produktyvumo gyvulius šeriant kokybiškesniais pašarais, jis turėtų būti mažesnis, t. y. produktyvesni gyvuliai yra efektyvesni metano emisijų požiūriu.
Logiška būtų manyti, kad šie formulės elementai yra stabilūs, tvirtai užfiksuoti pirminiuose 1990 m. skaičiavimuose. Bet taip nėra! Vienas laisvos interpretacijos pavyzdžių – iš Latvijos NIR. Jose melžiamų karvių pašarų virškinimo energija nuo 1990 m. iki 2014 m. buvo 60 proc., nuo 2016 m. (2015 m. NIR buvo teikiami pavėluotai) tapo 65 proc.
Kitas pavyzdys iš Lietuvos. Iki 2016 m. NIR pateikiama, kad 1990 m. buvo 442 tūkst. melžiamų karvių, o po 2016 m. teigiama, jog 1990 m. buvo jau 445 tūkst. karvių. Panašu, kad tai sukėlė „drugelio efektą“ – kitais labai svarbiais 2005 m. teigiama, kad karvių skaičius 1990 m. išaugo nuo 416 iki 425 tūkst.
Visa tai veikė apskaičiuotą bendrąjį šios gyvulių grupės išskiriamo metano kiekį. Subtilesnis dalykas – metano emisijoms apskaičiuoti naudojamos bendrosios pašarų energijos, vidutiniškai tenkančios vienai karvei 1990 m., pokyčiai. Jos dydis taip pat buvo pakoreguotas. 2023 m. Lietuvos NIR nurodoma, kad tai padaryta naudojantis 2022 m. tyrimų duomenimis. Stebint permainas, kurios per 30 metų įvyko šio sektoriaus gyvulių genetikoje, pašarų ruošimo technologijoje, šėrimo praktikose, būtų įdomu sužinoti ekspertų nuomonę, kiek giliai į praeitį galima patikimai taikyti linijinę interpoliaciją, remiantis visiškai neseniai atliktų tyrimų duomenimis...
Pagal IPCC Gaires, bendroji energija apskaičiuojama pagal formulę, į kurią įrašomos neto energijos laktacijai, palaikymui ir nėštumui reikšmės. Visų šioje formulėje naudojamų koeficientų reikšmes pagal atitinkamas kategorijas ir požymius taip pat galima rasti Gairėse pateiktose lentelėse. Pagrindinė kliūtis skaičiavimams – aukščiau paminėtas virškinamosios energijos procentas. O jo reikšmė yra didelė. Pabandžius modeliuoti emisijas, esant skirtingoms reikšmėms, virškinamumo padidėjimas 5 proc. mažina vienos karvės emisijas per metus daugiau kaip 10 kg. Tinkamai organizavus apskaitą, ateityje šią kliūtį būtų galima nesunkiai apeiti.
Atnaujintoje 2019 m. Gairių versijoje pateikiama bendrosios energijos apskaičiavimo formulė, ją siejanti su gyvulio suėstų sausųjų medžiagų kiekiu.
Vis tik privalome nepamiršti, kad 1990 m. pieno gamintojų struktūroje vyravo smulkieji gamintojai, šienainio, pagaminto iš anksti nušienautos žolės, laukuose dar nesimatė, pašarų priedų asortimentas buvo daugiau negu kuklus ir t. t.
Būtina prisiminti, kad 1 kg metano, perskaičiuojamas į CO2 ekvivalentus, yra prilyginamas apie 28 kg CO2, pvz., Lietuvoje, padauginus gautą 10 kg metano emisijų iš karvės per metus skirtumą iš 845 tūkst. tuomet buvusių gyvulių, susidarytų apie 237 tūkst. t emisijų. Prie ko šį padidėjimą būtų galima priskirti – pasyvo ar aktyvo, – sunku žaibiškai ir objektyviai pasakyti. Tačiau į tai jau seniai atsakymą turėjo būti parengusi Žemės ūkio ministerija. Nes tokie nukrypimai referenciniais 1990 m. nuolat kartojamų žaliojo kurso ir „Fit for 55“ tikslų fone neturėjo praslysti nepastebėti. Tačiau su šia medžiaga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo nariams iškėlus tvarumo ataskaitų problemą, savarankiškai teko susipažinti tik šiemet. Bet kolegoms galbūt pasisekė labiau?
Kitas straipsnis bus paskutinis emisijų gyvulininkystėje tema ir skirtas mėšlo tvarkymo metu susidariusiam metanui ir jo referenciniams kiekiams 1990 m. aptarti. Jeigu skaitytojams nepabos skaičiai – tęsdamas pradėtą „braidymo“ temą, pateiksiu truputį įdomesnės informacijos iš NIR apie N2O emisijų iš dirvožemio referencijas.
Redakcijos nuotrauka
Metano emisijos iš karvės 1990, 2008, 2013, 2018 ir 2023 m. NIR duomenimis, kg/iš gyvulio per metus
ES VN |
NIR ataskaitos metai |
Nukrypimas tarp didžiausio ir mažiausio rodiklio, proc. |
|||
2023 |
2018 |
2013 |
2008 |
||
Kipras |
98,79 |
98,79 |
100,00 |
|
100 |
Prancūzija |
99,09 |
99,09 |
99,09 |
98,76 |
100 |
Nukrypimas 100–110 proc. |
|||||
Airija |
101,31 |
101,38 |
101,38 |
102,06 |
101 |
Nyderlandai |
110,42 |
110,42 |
110,47 |
108,00 |
102 |
Portugalija |
96,85 |
96,85 |
94,93 |
94,93 |
102 |
Bulgarija |
104,67 |
104,67 |
109,66 |
81,00 |
105 |
Vengrija |
105,28 |
111,38 |
106,50 |
100,00 |
106 |
Estija |
104,47 |
100,84 |
99,02 |
97,81 |
107 |
Švedija |
112,19 |
112,19 |
120,26 |
120,26 |
107 |
Latvija |
102,98 |
102,98 |
95,58 |
81,000 |
108 |
Danija |
127,73 |
127,72 |
116,60 |
116,59 |
110 |
Nukrypimas 110–120 proc. |
|||||
Lietuva |
100,73 |
100,66 |
90,68 |
90,68 |
111 |
Rumunija |
99,95 |
99,51 |
89,48 |
81,00 |
112 |
Slovakija |
85,19 |
79,76 |
73,53 |
73,53 |
116 |
Suomija |
112,04 |
112,35 |
99,64 |
97,13 |
116 |
Čekija |
97,59 |
96,68 |
82,35 |
96,01 |
118 |
Lenkija |
96,19 |
109,27 |
91,62 |
91,63 |
119 |
Italija |
111,13 |
111,13 |
94,54 |
92,78 |
120 |
Slovėnija |
91,75 |
91,75 |
76,57 |
85,94 |
120 |
Nukrypimas 120–140 proc. |
|||||
Liuksemburgas |
115,08 |
119,83 |
97,30 |
105,36 |
123 |
Graikija |
108,91 |
92,54 |
88,09 |
81,00 |
124 |
Belgija |
88,08 |
111,73 |
102,66 |
98,80 |
127 |
Vokietija |
111,53 |
120,16 |
119,92 |
94,82 |
127 |
Ispanija |
82,95 |
95,79 |
77,43 |
72,31 |
132 |
Nukrypimas >140 proc. |
|||||
Kroatija |
110,15 |
112,53 |
77,77 |
77,77 |
145 |
Malta |
131,64 |
87,62 |
100,00 |
|
150 |