Natūralų maistą siūlo keisti spausdintu

Maisto spausdinimas – pradiniame etape

Internetiniame puslapyje „Nature“ rašoma, kad trimačio spausdinimo technologija atsirado devintajame dešimtmetyje. Ji buvo sukurta spausdinti įvairių tipų medžiagas, įskaitant plastiką, metalą, gumą ir betoną. Tačiau sparčiai plečiantis jo galimų naudojimo būdų tyrimams, šiandien 3D spausdintuvais jau spausdinami ir maisto produktai. Nors 3D spausdintuvais maisto produktų spausdinimas vis dar yra pradiniame etape, tačiau jų populiarumas ilgainiui gali išaugti. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau vartotojų atsisako perdirbto maisto ir mieliau renkasi sveiką, natūralų maistą, 3D spausdintuvais maisto spausdinimas gali lemti proveržį šioje srityje.

Rašoma, kad 3D spausdintuvu spausdinant maisto produktus naudojami maistui skirti švirkštai. Jie užpildomi ne spausdinimo medžiagomis, o maisto ingredientais, kurie turi būti minkšti, kad galėtų praeiti pro švirkšto spausdinimo galvutę, taip pat ir klampūs, kad išlaikytų savo formą. Įprastai 3D spausdintuvu atspausdintas maistas, prieš jį paruošiant vartojimui, pereina tam tikrus papildomus gamybos etapus, tokius, kaip kepimas ir kt.

3D maisto spausdintuve yra įdiegta receptų saugykla, todėl bet kuris žmogus, naudodamasis kompiuteriu ar telefonu, gali pats kurti maisto produktus. Tokiu spausdintuvu galima gaminti augalinę mėsą, dumblius ir pigesnius netradicinius baltymus. Teigiama, kad spausdintas ir lazeriu paruoštas maistas gamintojams leidžia pratęsti maisto produktų galiojimo laiką, nes procese dalyvaujanti šiluma, šviesa ir deguonis gali būti kontroliuojami.

Pagaunama daugiau, nei spėja užaugti

Mokslininkai ne vienus metus pluša, kad sukurtų 3D spausdintuvu spausdintus maisto produktus. Todėl rinkoje jau yra ne tik lazeriu iškeptų sūrio pyragėlių, bet ir sluoksniuotos laboratorijoje užaugintos mėsos. Veganiška, 3D spausdintuvu atspausdinta „lašiša“ – ne naujiena. Ją prieš kelerius metus vartotojams jau siūlė Austrijos prekybos centrai. Dabar ši produkcija atkeliavo ir į Lietuvą. Ar pasaulyje taip žymiai sumažėjo žuvų išteklių, kad žuvis prireikė spausdinti spausdintuvu?

Anot Lietuvos gamtos fondo (LGF) gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus, žuvų esą pagaunama daugiau, nei jų spėja užaugti, todėl žuvų ištekliai nuolat pereikvojami. „Laukinės lašišos yra įrašytos į raudonąją kategoriją, tai yra nykstanti rūšis, kuri ne taip seniai buvo išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos. Tačiau gali būti, kad laukinės lašišos ir vėl į ją sugrįš. Ateityje aukštesnės kokybės žuvys, kurių bus dažniau vartojama, gali tapti prabangos prekė“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo R. Staponkus.

LGF vykdomasis direktorius Edmundas Greimas taip pat teigė, kad žuvų esą mažėja. „Vandenynuose esančių žuvų neprimaitinsime kaip akvariume. Laukinėms lašišoms reikalingos atviros upės, kuriose jos galėtų neršti, o visos pagrindinės upės yra užtvenktos. Jas, išaugintas Norvegijos fjorduose ar fermose, importuoja į Lietuvą, tačiau būtina atsiminti, kad žuvų ištekliai nėra milžiniški. Todėl jei dabar „lašišą“ daro iš žirnių bei jos valgytojų fanai būtų įtikinti, kad kartais galima valgyti ir žuvų pakaitalus, kurie turi panašių skoninių savybių, panašiai kvepia ir atrodo, tai mes prisidėtume prie planetos išgelbėjimo“, – ŪP aiškino E. Greimas.

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad jau dabar yra pereikvoti 52 proc. pasaulio žuvų išteklių, dar 28 proc. – žymiai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvų vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 m.

Atsiribojo tyla

ŪP bandė pakalbinti prekybos tinklo, pardavinėjančio 3D spausdintuvu spausdintą „lašišą“, ryšiams su visuomene vadovę Eglę Krasauskienę ir paklausė, kodėl žirnių baltymai yra pavadinti „lašiša“, ar tai neklaidina vartotojų? Taip pat norėjome sužinoti, kas šio produkto gamintojas, kiek laiko produktas galioja? Rūpėjo ir kiti klausimai. E. Krasauskienė pažadėjo į klausimus atsakyti, tačiau neatsakė.

Reikalauja kokybės

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: natūrali žuvis – išskirtinis produktas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.