Ashburn +2,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 26 Vas 2024
Ashburn +2,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 26 Vas 2024

Naudotų padangų tvarkymo versle – daug netvarkos

2019/11/24

Padangų gaisras Alytuje apnuogino padangų tvarkymo sektoriaus problemas. Tvarkyti padangas Lietuvoje neapsimoka, nes už taršą susimokėti į valstybės biudžetą atsieina pigiau. Ypač neapsimoka tvarkyti didelių gabaritų žemės ūkio technikos senų padangų, nes jų tvarkymo kaštai kone dvigubai didesni nei lengvojo ar krovininio automobilio. Siūlymai atskirai apskaityti žemės ūkio technikos padangas jau daugiau kaip dešimtmetį atsimuša tarsi žirniai į sieną.

Trūksta politinės valios

„Žemės ūkio technikos padangų tvarkymo kaina yra didesnė, todėl jos turi būti atskirai apskaitomos ir apmokestinamos, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė. – Naudotų padangų tvarkymo versle daug netvarkos, nelegalios veiklos, o žemės ūkio technikos padangos vis dar yra pasipelnymo šaltinis tvarkytojams, gamintojai ir importuotojai labai lengvai gali išvengti mokestinės naštos, o už senų padangų tvarkymą galiausiai du kartus sumoka vartotojas – kai ją perka ir antrą kartą, jai susidėvėjus, kai neturėdamas kitos išeities tiesiai kreipiasi į atliekų tvarkytoją, sudaro sutartį ir sumoka didelius pinigus. Kažkodėl vis nėra politinės valios sutvarkyti padangų tvarkymo sektorių ir padaryti taip, kad žemės ūkio technikos padangos būtų apskaitytos pagal tai, kiek gamintojai, importuotojai išleidžia jų į rinką ir kad sumokėtų pilnus kaštus už jų sutvarkymą.“

Galiojantys įstatymai gamintojus ir importuotojus įpareigoja sutvarkyti ne mažiau kaip 80 proc. visų rinkoje esančių (parduotų) padangų arba sumokėti taršos mokestį, nes kiekvienas vartotojas, pirkdamas padangą, sumoka ir už jos atliekų sutvarkymą.

„Padangų pardavėjas privalo raštiškai nurodyti, į kokį atliekų tvarkytoją pirkėjas galės kreiptis ir galės nemokamai atiduoti senas padangas, bet padangų platintojai labai dažnai to nedaro, o kontrolės šiam klausimui trūksta“, –  teigė Padangų importuotojų organizacijos direktorė D. Butkienė.

Ji akcentavo, kad jų organizacijos nariai – atsakingai veikiančios įmonės – panaudotas padangas iš ūkininkų nemokamai priima atgal, tačiau yra tokių padangų gamintojų, importuotojų, kurie parduodami padangas nenurodo, kur padės senąsias, ir ūkininkas iš savo lėšų turi vežti padangas į priėmimo aikštelę ir dar sumokėti už jų sutvarkymą.

Pasak D. Butkienės, kadangi gamintojai, importuotojai neturi prievolės žemės ūkio technikos padangų apskaityti atskirai, o jų tvarkymo kaštai dvigubai didesni, tai užuot organizavę šių didžiųjų padangų tvarkymą, dalis gamintojų, importuotojų pasirenka atliekų tvarkytoją, kuris jiems sutvarko atitinkamą kiekį krovininių, lengvųjų automobilių padangų, ir pasinaudoja mokesčio lengvata, bet tų didžiųjų padangų netvarko.

„Dar yra nemažai šešėlio – į šalį patenka nelegaliai įvežamų padangų, o tai niša nesąžiningai tvarkyti padangas. Pavyzdžiui, įmonė į vietos rinką išleidžia tūkstantį tonų padangų ir po to pateikia duomenis, kad šis kiekis sutvarkytas. Viskas lyg ir tvarkinga, bet tvarkytojai tų didžiųjų, žemės ūkio technikos padangų, sutvarko tik dalį, o kitą – „padengia“ sutvarkydami lengvųjų automobilių padangas iš šešėlio. Tad atitinkamas kiekis žemės ūkio technikos padangų lieka netvarkytos“, – sakė D. Butkienė.

Kaip informavo Aplinkos ministerija, naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2017 m. vidaus rinkoje buvo 29 319,6 tonų padangų, o panaudota/perdirbta/eksportuota perdirbimui – 26 851,8 tonų padangų atliekų. AAA turimais duomenimis, padangas vidaus rinkai 2017 m. tiekė 318 gamintojų ir importuotojų, iš kurių 207 pareigas vykdė kolektyviai (būdami licencijuotų organizacijų nariais), 111 – individualiai. Licencijuotos organizacijos (AGIA, GIA, PIO) 2017 m. įvykdė padangų atliekų tvarkymo nustatytąją užduotį. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, per 2018 m. už deklaruotas išleistas į vidaus rinką naudotas padangas buvo sumokėtas 14 807 eurų, už naujas – 222 303 eurų, už restauruotas – 5 828 eurų mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.

Už utilizavimą moka du kartus

Jei kiekvienas, įsigydamas padangas, reikalautų, kad būtų suteikta pardavėjui apmokėta paslauga nemokamai priduoti padangų atliekas, po to mažiau kiltų problemų dėl jų utilizavimo.

Pastaraisiais metais pamiškėse, palaukėse išmestų senų padangų mažiau, nes nuolat visoje Lietuvoje vykdomos gamtos švarinimo akcijos, žmonės elgiasi atsakingiau ir stengiasi aplinkos neteršti, tačiau padangų kalnai susikaupė atliekų tvarkymo įmonėse.

Padangų importuotojų organizacijos direktorė D. Butkienė teigia ne kartą pateikusi aplinkosaugininkams nuotraukų, kuriose – kalnai netvarkingai saugomų naudotų padangų įvairiose Lietuvos vietovėse. Pasak D. Butkienės, seniai visiems žinoma, jog dalis tvarkytojų susiveža padangas, susirenka pinigus, bet jų neperdirba.

„Pasitaiko atvejų, kai ūkininkui tenka susimokėti už senų padangų utilizavimą, – teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. – Kita vertus, žemės ūkyje padangų daug nėra, nes ūkininkai jas labai taupo, važiuoja tol, kol jos kone visiškai sudyla. Be to, senas padangas ūkininkai panaudoja savo ūkiuose – pavyzdžiui, jomis uždengia siloso tranšėjas. Padangos nėra yrantis, gendantis produktas ir taip panaudotas tikrai nepakenkia gamtai. Aš taip pat vietoje plytų bloko siloso tranšėjai uždengti naudoju senas padangas.“

Pasak A. Svitojaus, ne ūkininkas kaltas, jei žemės ūkio technikos padangos nesutvarkomos.

„Padangų gamintojas, parduodamas padangas, į kainą įskaičiuoja padangų atliekų perdirbimą. Gamintojai privalo priimti senas padangas, nes ūkininkas jau yra susimokėjęs už jų sutvarkymą“, – sakė ŽŪR pirmininkas.

Jis, kaip ir Padangų importuotojų organizacijos direktorė D. Butkienė, akcentavo, jog šiuo klausimu trūksta kontrolės.

„Kai nėra kontrolės, padangų platintojai naudojasi situacija ir vengia priimti senas padangas“, – sakė A. Svitojus.

Ūkininkas, įsigydamas žemės ūkio technikos padangas, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Pardavėjas privalo priimti tiek senų padangų, kiek klientas nuperka naujų.

Planuoja skirtingus tarifus

Seime yra svarstomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma pertvarkyti padangų apmokestinimo principą, pirmiausia diferencijuojant mokesčio tarifus pagal naudojamų padangų rūšis ir jų gabaritus.

„Kadangi galimai skiriasi padangų tvarkymo kaštai, naujame įstatyme, kuriam pritarė Vyriausybė ir kuris dabar svarstomas Seime, numatyta, jog vyraus skirtingi taršos mokesčio tarifai. Lengvųjų automobilių ir motociklų padangoms nustatytas mokesčio tarifas už aplinkos teršimą – 133 eurai, o autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio ir miško ūkio, statybos ir pramoninės paskirties transporto priemonių ir kitų padangų, sveriančių daugiau kaip 3 kg, atliekoms tarifas didinamas iki 234 eurų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė.

Tikimasi, jog nustačius tvarkymo kaštus, atitinkančius mokesčio tarifus, gamintojai ir importuotojai būtų skatinami patys tvarkyti gaminių atliekas ir kuo mažiau mokėti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis.

 „Kiek sutvarkoma žemės ūkio transporto padangų atliekų, nėra žinoma, nes jos atskirai neišskiriamos ir neapskaitomos, – sakė A. Bagočiūtė. – Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, apmokestinamos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, pagal tarifą skirstomos į naujas, naudotas ir restauruotas. Todėl statistikos apie gamintojus ir importuotojus, kurie rinkai atiduoda žemės ūkio technikos padangas, neturime. Naujų, restauruotų padangų taršos mokestis buvo mažesnis, o naudotų – didesnis. Įstatymo projekte išskiriamos dvi grupės – motociklų, lengvųjų automobilių padangos ir vadinamosios didžiagabaritės –  krovininių automobilių, miško, žemės ūkio technikos ir kt., sveriančios daugiau kaip 3 kg.“

Jei Seimas pritars, įstatymas įsigaliotų 2020 metais.

„Aplinkos taršos mokestis turėtų būti žymiai didesnis – kaip didelė bauda, kad padangų gamintojai, importuotojai stengtųsi jo išvengti, o būtų suinteresuoti tvarkyti padangas. Kai pamačiau, koks įstatymo projekte siūlomas taršos mokestis, tapo aišku, kad ir toliau padangų gamintojams, platintojams naudingiau bus susimokėti valstybei taršos mokestį nei organizuoti padangų tvarkymą. Juo labiau kad po Alytaus gaisro, kai griežtinami įvairūs reikalavimai, padangų tvarkymo kainos kyla“, – tvirtino Padangų importuotojų organizacijos direktorė D. Butkienė.

Violeta GUSTAITYTĖ ŪP korespondentė
Dalintis
2024/02/26

Pagal „off grid“ filosofiją gyvenantis dailininkas: „Vilnius dabar – mūsų kaimas“

Kai žinomas dailininkas Vygantas Vėjas nutarė mesti sostinę, dažnas stebėjosi. Kodėl buvusiam Vilniaus Užupio respublikos rezidentui, praeityje gyvenusiam Tokijuje, apkeliavusiam pusę pasaulio, reikėjo atsidurti vos ne džiunglėse prie Baltarusijos...
2024/02/25

Ministerija toliau kepa žemdirbių bendruomenę erzinančius keistus pasiūlymus

Europa išgyvena žemės ūkio politikos krizę. Sprogo masiniai žemdirbių protestai. Reaguodama į tai Europos Komisija (EK) siūlo švelninti reikalavimus, tuo tarpu sektoriaus lyderiai sako: per vėlai, per mažai. Įvykiai klostosi sparčiai...
2024/02/25

Visas pasaulio nuodėmes nurašysime ant žemės ūkio...

Karvių išskiriamas metanas, javų laukai ir trąšos kai kam asocijuojasi su itin kenksminga veikla, kuri artina pasaulio pabaigą. Tokios apokaliptinės apraiškos paaštrėjo, kai nesibaigiančių prieštaringų ar net abs...
2024/02/25

Vilkės plėšikavimą sustabdė Skaistgirio medžiotojai

Nuo praėjusių metų pabaigos per Joniškio rajono kaimus eina garsas apie tai vienur, tai kitur gyventojų kiemuose dingusius prie grandinės pririštus šunis. Kai Vaineikių, Daunoriškės ir Bertaučių, Lankaičių kaimuose gyve...
2024/02/25

Žengia prosenelių ir senelių keliu

Mantą Jančiuką į kaimą sugrąžino širdžiai mielos veiklos paieškos. Ūkininkavimas vyrui tapo gyvenimo būdu, o nuoširdus darbas, atsakingas požiūris į aplinką ir domėjimasis pažangiomis technologijomis Lietuvos ūkininkų sąjungos...
2024/02/25

Socialiniuose tinkluose prekes įsigyja daugiau nei pusė lietuvių

Praėjusiais metais e. prekybos rinką drebino viena iš vis ryškėjančių tendencijų – apsipirkinėjimas socialiniuose tinkluose. Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva&ld...
2024/02/25

Miškų savininkai turi iki pavasarinio atšilimo sutvarkyti pažeistus medžius

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir iki pavasarinio atšilimo juose sutvarkyti žievėgraužių, vėjo ar kitų veiksnių pažeistus medžius. Pakenktus medžius su po žieve likusiais ž...
2024/02/25

Balys Dainys apie transplantacijų eros pradžią Lietuvoje: grįždavau į namus miegoti, daugiau niekam jėgų nelikdavo...

1970 metų vasario 18-oji – data, žyminti organų transplantacijų eros pradžią Lietuvos medicinos istorijoje. Tądien buvo atlikta pirmoji inksto transplantacija. Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, tuometinėje Vilniaus mies...
2024/02/25

Skonis be ribų: kinams „Starbucks“ pasiūlė kiaulienos skonio kavą

Kitaip nei likusiame pasaulyje, vasario 10 d. pradėti skaičiuoti nauji metai Kinijoje. Ta proga vienas žinomiausių pasaulyje prekės ženklų ir kavinių tinklų „Starbucks“ kinų tinklui pristatė naują produktą – kiaulienos skonio kavą.