Naujai Lietuvos žirgyno valdybai vadovauja Andrejus Cedronas iš „Linas Agro“

Bendrovės valdyba A. Cedroną pirmininku išrinko birželio 10 dieną, rodo Registrų centrui (RC) pateiktas valdybos posėdžio protokolas. Sprendimas įregistruotas birželio 25 dieną.

A. Cedronas „Linas Agro grūdų centrams“ vadovauja nuo šių metų kovo, ketverius metus jis vadovauja konsultacijų įmonei „Ego Nova“, rodo jo „LinkedIn“ paskyra.

Anksčiau jis buvo automobilių aptarnavimo įmonės „Manvalda“ finansų direktorius, vadovavo apskaitos bendrovei „Investinga“, yra dirbęs nekilnojamojo turto vystymo bendrovėje „Panvalda“, naudingųjų iškasenų įmonėje „Šiaurės karjerai“, malūnų ir miltų produkcijos gamybos bendrovėje „Malsena Plius“.

Be to, jis vadovavo grūdų perdirbimo įmonei „Baltic Mill“ ir Latvijos „Rigas dzirnavnieks“, makaronų gamybos bendrovei „Amber Pasta“, yra dirbęs grūdų saugojimo ir prekybos įmonės „Jonavos grūdai“, odontologijos bendrovės „Todilė“, Estijos grūdų perdirbėjos „Balti Veski“ valdybose.

Lietuvos žirgyno valdyboje dar dirba Tomas Miškinis, vadovavęs įmonėms „Avocetė“, „Uogintai“ ir „Gastroneta“, bei Sandra Zaborienė. Nauja valdyba išrinkta gegužės 28 dieną.

Kaip rašė BNS, praėjusių metų gegužę Lietuvos žirgyno akcininkai nusprendė, jog įstaigoje turi būti atliktas vidaus auditas bei pakeisti jos įstatai. 

A. Cedronas BNS nekomentavo, ar auditas buvo atliktas ir kokie jo rezultatai. Komentarą pateikti raštu jis žadėjo vėliau.  

Buvusi žirgyno direktorė Felicija Kelmickaitė pernai vasarį savo noru paliko pareigas, tačiau Žemės ūkio ministerija vasario pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą buvusią vadovę įtariant korupcija.  

Tuomet atsistatydino abu ministerijos deleguoti Lietuvos žirgyno valdybos nariai – Andrius Burlėga ir Ignas Kišvinas.  

Nuo praėjusių metų rugsėjo 26 dienos žirgynui vadovauja Gerda Žibūdaitė. Su ja BNS penktadienį nepavyko susisiekti.  

Generalinė prokuratūra anksčiau BNS informavo, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba pernai kovą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ieško būdų didinti pajamas 

Lietuvos žirgyno, valdančio Vilniaus, Nemuno ir Sartų žirgynus, grynasis pelnas pernai smuko 38 proc. iki 65,6 tūkst. eurų (2024 metais – 105,6 tūkst. eurų), pajamos mažėjo 17 proc. iki 760,7 tūkst. eurų (919,6 tūkst. eurų), rodo RC pateikta įmonės ataskaita.

„Artimojoje ateityje vadovybė planuoja peržiūrėti visas galimybes siekiant uždirbti papildomų pajamų: naujų paslaugų sukūrimas siekiant edukuoti jaunąją kartą, reguliarių jojimo paslaugų tiekimas, savaitgalinis vaikų užimtumas su žirgais, organizuojami komerciniai renginiai“, – teigiama ataskaitoje.

Pernai žirgyne gimė 75 kumeliukai, parduoti 63 arkliai, 12 arklių krito. Žirgynas 2025 metų pabaigoje laikė 808 arklius, kurių vertė – 1,2 mln. eurų.

Anot ataskaitos, šiais metais įmonė planuoja padidinti nuomojamų gardų skaičių.

Bendrovė veikia trijuose padaliniuose: Vilniaus rajone (Vilniaus žirgynas), Pagėgiuose (Nemuno žirgynas) ir Zarasų rajone (Sartų žirgynas). Įmonė atsakinga už vietinių arklių veislių genetinių išteklių išsaugojimą.

Bendrovė taip pat užsiima arklių priežiūra, veislinių žirgų pardavimu, eržilų spermos kriokonservavimu ir dirbtinio kumelių apvaisinimu, žirgų ruošimu sportui bei žirginio sporto varžybų organizavimu, teikia laisvalaikio praleidimo paslaugas.

Autorė Evelina Paškovskytė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.