Naujas politinis sezonas: kokios žemdirbių viltys?

Prasidėjo šaltas politinio rudens sezonas. Jis bus įtemptas. Seimo rudens darbų darbotvarkė išdėstyta net 46 puslapiuose. Joje – Prezidento ir Vyriausybės, Seimo frakcijų ir komitetų, atskirų parlamentarų iniciatyvos. Ką jos žada žemdirbiams – palengvėjimą ar naujas įtampas?

Apie tai su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generaliniu direktoriumi Jonu SVIDERSKIU kalba „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ.

– Noriu pradėti nuo tokio buitiško klausimo: kaip rengiatės energetikos žiemai? Seimas ketina taupyti mažindamas apšvietimą ir šildymą, o asociacijos administracija gal pereis prie darbo iš namų režimo?

– Žinote, tas vaidinimas pavadinimu „darbas iš namų“ bandant sutaupyti elektros ir šildymo kaštus atrodo juokingai. Čia nieko nesutaupai. Šildyti patalpas vis tiek reikia, o šildymą sumažinus, sakykime, dviem laipsniais, kai nesi darbe, grįžus į darbą bus daugiau išlaidų jį vėl dviem laipsniais pakelti. Taigi išleisi tą patį, jeigu ne daugiau. Tai tik plius dvi nedarbo dienos. Jei už jas nebūtų mokamas atlyginimas, niekas nebenorėtų dirbti iš namų. Reikia optimizuoti darbo vietas – iš kabinetų-salių pereiti į normalias patalpas.

– Pratęsiant šią temą... Drauge su partneriais – Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos pieno gamintojų asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija – kreipėtės į valdžią dėl žemės ūkio veiklos reglamentavimo ir mokesčių. Iš Vyriausybės tikimasi „esminių sprendimų keičiant padėtį: priimti kardinalius sprendimus žemės ūkio veiklos reglamentavimui bei administracinei naštai mažinti, sustabdyti naujų mokesčių žemdirbiams įvedimą bei atšaukti nors iki krizinio laikotarpio pabaigos jau įvestus“... Atsakymą į oficialų raštą jau gavote?

– Drąsiai galiu teigti – visi žemdirbiai dar niekada nebuvo taip nusivylę valdžia, kaip dabar. Teko dirbti ir bendrauti su buvusiomis valdžiomis: Sauliaus Skvernelio, Algirdo Butkevičiaus, Andriaus Kubiliaus, Algirdo Brazausko ir kt. Vyko dialogas, mus išklausydavo ir priimdavo atitinkamus sprendimus. Neiname į Vyriausybės rūmus tam, kad juose pasivaikščiotume.

Štai dabar keturios pagrindinės žemdirbių savivaldos organizacijos kreipėmės į premjerę dėl žemės ūkio veiklos reglamentavimo, esamų mokesčių sumažinimo ir naujų neįvedimo. Gavome atsakymą, pasirašytą kanclerės. Cituoju: „Vertindami kreipimesi išdėstytus argumentus ir teiginius, norėtume pažymėti, kad pagal Vyriausybės įstatymą teisė formuoti valstybės politiką atskirose srityse yra priskirta atitinkamoms ministerijoms, kurios taip pat įgaliotos organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Atsižvelgdami į tai ir pagal Vyriausybės nutarimu pavestas ministrams valdymo sritis, maloniai prašytume Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją pagal kompetenciją išnagrinėjus kreipimesi keliamus klausimus, atsakyti pareiškėjams (atsakymo kopiją pateikti Vyriausybės kanceliarijai ir Seimo kanceliarijai), o prireikus Vyriausybės sprendimo – pateikti suderintus pasiūlymus (sprendimo projektus).“

Taigi, kreipiamės į mešką, kad sudrausmintų vilką, kuris baigia išpjauti aveles, bet gauname pasiūlymą kreiptis į tą patį vilką. Argi ne pasityčiojimas? Ko ten daugiau besikreipti? Ir tai ne pirmas toks atsakymas. Tai aiškus signalas, kad žemdirbių atstovui (Ignui Jankauskui – red. pastaba) laikas išeiti iš Vyriausybės.

– Vyriausybė žada naujų mokesčių nesiūlyti, tačiau pristabdyti tai, kas jau įvesta?.. Už kokius „atidėjimus“ balsuotumėte, jei būtų Jūsų valia, ir kokius pateiktumėte argumentus?

– Tik žada, darbai priešingi. Štai vienas pavyzdžių: ne per seniausiai Vyriausybė žadėjo, kad akcizo lengvata dyzeliniam kurui, kurį naudoja žemdirbiai, nebus mažinama, kol to nebus visoje ES. Tačiau šiemet Seimui pateiktas įstatymo projektas, kad ūkiui 2024 m. tebus galima įsigyti 100 tonų dyzelino, o nuo 2025 metų – 50 tonų. Dabar gi Vyriausybė patvirtino oro taršos mažinimo priemonių planą, kuriame iki 2024 metų numato panaikinti visas mokestines lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglių bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje. Taigi, akcizų lengvatų dyzeliniam ir krosniniam kurui, kurį naudoja žemdirbiai ir kaimo gyventojai bei kaimo socialinės įstaigos (mokyklos, senelių namai, ligoninės ir kt.), nelieka! Angliai taip pat. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad, cituoju, „pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi“. Greitai dienos šviesą išvys Vyriausybės nutarimas „Dėl nacionalinio vandenų srities plano 2022–2027 m.“ Ten vėl pagrindinis akcentas – reguliuoti, veržti apynasrį gamybai. Taigi, turim, ką turim, o turime tik deklaracijas apie gerovės valstybės kūrimą.

– Parlamento rudens darbų programoje atsispindi ekonominės ir geopolitinės realijos. Žemės ūkis patenka tarp prioritetų kuriant stiprią ir saugią Lietuvą, yra toks punktas: „Žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių nepertraukiamos veiklos užtikrinimas, įvykus nenumatytoms ekstremaliosioms situacijoms. Verslo aplinkos gerinimas, mažinant verslui tenkančią administracinę naštą, liberalizuojant esamą teisinį reguliavimą.“ Skamba patraukliai. Ar įtikinamai?

– Kaip minėjau, viskas deklaratyvu, „ant popieriaus“ ir už valdiškus pinigus paskleista medijoms. Štai praėjusį penktadienį prezidiumo posėdyje paprašėme, kad Žemės ūkio ministerija pristatytų priemonių planą žemdirbiams paremti, kai iki padangių išaugo energetikos, trąšų ir kt. kainos. Juk tai nepertraukiamos veiklos užtikrinimas, esant ekstremaliai situacijai. Negavome nė vieno atsakymo, kuriuo galėtume bent kiek pasidžiaugti.

Jau seniai reikėjo priimti elementarius sprendimus – peržiūrėti reikalavimus vykdomiems investiciniams projektams dėl įsipareigojimų (jau dabar tos paramos prie tokių reikalavimų žmonės nebenori, ir nereikia stebėtis); persvarstyti RRF lėšas, skirtas pelkėms įrengti, jas nukreipiant pagal fondo paskirtį – ekonomikai gaivinti; atsisakyti akcizo mokesčio dyzeliniam ir krosniniam kurui; kompensuoti palūkanas įsigyjantiems dyzelinius elektros generatorius (juos naudojant, 1 kW kaina apie 30 ct, tai keletą kartų pigiau nei iš privataus tiekėjo); atsisakyti gamtos išteklių, taršos, žemės ir kt. mokesčių; apriboti neribotus vojažus-patikras į ūkius. Dabar jau iš Biržų važiuoja į Marijampolę, iš Klaipėdos – į Pakruojį. Ir ne po vieną, ir ne autobusu. Kas pasakys „gana“? Ar yra toks ar tokia Lietuvoje? Kol kas ne.

Štai šiandien gavau vieno ūkio vadovo laišką. Cituoju porą sakinių: „Jei situacija greitu metu nesikeis, planuojame naikinti pienininkystę ir atleisti 30 žmonių. Ačiū mūsų išrinktiesiems už „gerus“ sprendimus ir „gerovės valstybę“.“

– Žiauriai... Apie tai, manau, dar sulauksime žinių, bus itin aštrių pokalbių. Žemdirbiai turi Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) palaikymą. Jo siūlymu numatyta spręsti kai kurias įsisenėjusias problemas. Įdomu, kad KRK ketina rasti sprendimą dėl įstrigusio vadinamojo Pieno įstatymo. Iki šiol suinteresuotos pusės buvo atsidūrusios aklavietėje. Kaip prognozuojate – šįkart sutarsite?

– Smagu, kad KRK grįžtama prie šio įstatymo. Jiems bus sunku. Jei pavyks, tai bus istorinis sprendimas. Kodėl? Esminis Pieno įstatymo projekto trūkumas yra tai, kad juo siekiama tik dalinių tikslų – suderinti derybinių galių pusiausvyrą tarp pieno perdirbėjų ir žalio pieno pardavėjų, į įstatymo reguliavimo sritį neįtraukiant galimų nesąžiningų ūkio subjektų, prekiaujančių pienu ir jo gaminiais. Sistemingai Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliekama kai kurių pieno produktų mažmeninių kainų struktūra įrodo, kad mažmeninėje pieno produktų kainoje didžiausia ir nuolat auganti pajamų dalis atitenka mažmeninei prekybai, o pieno gamintojams ir perdirbėjams paliekama mažiau nei 50 proc. vertės. Tereikia perkelti kai kurias ES direktyvines nuostatas, kad tai padaryti, reikia neprileisti „plaukuotos rankos“. Jau daugelį metų tai nepavyksta. Asociacija čia bejėgė, galime tik skatinti politikus priimti dorus sprendimus.

2022.09.15

Susijusios temos - skaitykite: Jonas Sviderskis, Seimo frakcijos, LŽŪBA, politinis sezonas, Žemės ūkio ministerija