Naujasis naftos dujų akcizo mokestis – smūgis Lietuvos regionų gyventojams

Kyla klausimas

Lietuvoje priimtu Akcizo įstatymo pakeitimu nuo 2024 m. sausio 1 d. įvestas 368 Eur su PVM akcizo mokestis už toną SND, naudojamoms maisto gamybai, šildymui ir kitiems būtiniausiems poreikiams tenkinti. Tai net nepanašu į skatinimą pakeisti iki šiol naudotą taršų energijos šaltinį. Šis mokestis suprantamas kaip baudžiamoji priemonė didžiajai daliai Lietuvos regionų gyventojų, kurie net neturi kito energijos šaltinio pasirinkimo, tik elektros energiją, nes gamtinių dujų infrastruktūra Lietuvoje išvystyta tik didžiuosiuose miestuose.

Vertinant viešai skleistą informaciją, akcizo mokesčio taikymą SND, naudojamų šildymui, buitiniams ir komunaliniams poreikiams tenkinti, inicijavo Aplinkos ministerija ir jos vadovas – ministras Simonas Gentvilas. Vienas pagrindinių teiginių, kuriuo siekta pagrįsti akcizo mokesčio taikymo SND reikalingumą, yra Lietuvos pasirinktas žaliasis kursas. Šiuo metu aplinkos ministras S. Gentvilas viešai aiškina (Seimo posėdžių metu taip pat), kad akcizo mokesčio lengvata panaikinta ir SND apmokestintos akcizu, siekiant apmokestinti rusišką kurą. Jo teigimu: „Turime apmokestinti importinį nesankcionuotą ir Rusijos karo mašiną maitinantį kurą, tai yra SND.“ Tokie ministro paaiškinimai yra nesuprantami, žinant, kad AB „Orlen Lietuva“ yra didžiausia SND gamintoja ir tiekėja Lietuvoje, visame Baltijos šalių regione, Lenkijoje ir net karo draskomą Ukrainą aprūpina šia kuro rūšimi būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Todėl kyla aktualus klausimas gerbiamam ministrui, akcizo mokesčio SND iniciatoriui, kodėl AB „Orlen Lietuva“ Lietuvoje pagamintos ir tiekiamos SND yra prilyginamos iš Rusijos importuojamoms, kai minėta gamykla savo gaminama ir tiekiama produkcija padeda Ukrainai, bet jokiu būdu nefinansuoja rusų karo, o šios gamyklos pagrindinė akcininkė – Lenkijos Respublika – buvo viena pirmųjų ir tebėra viena didžiausių paramos Ukrainai teikėjų tiek karo pabėgėlių priėmimo, tiek ginkluotės tiekimo (po JAV, Vokietijos) ir kitais klausimais.

Skamba neįtikinamai

Pažymėtina ir tai, kad, remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, AB „Orlen Lietuva“ per metus pagamina vidutiniškai 300 tūkst. t SND, Lietuvoje per metus suvartojama vidutiniškai 136 tūkst. t SND (apie 91 tūkst. t SND, apmokestintų akcizo mokesčiu, vartojamų kaip variklio degalai, ir apie 136 tūkst. t SND, kurioms iki 2024 m. sausio 1 d. taikyta akcizo mokesčio lengvata, suvartojamų buityje, maisto  gamybai, šildymui ir pan.). Akivaizdu, kad per metus Lietuvoje pagaminama 2 kartus daugiau SNG nei sunaudojama, tačiau vis tiek SND importuojamos iš JAV ir kitų šalių. Transportuojant SND daromas neigiamas poveikis aplinkai, kurios apsaugą ir gerovę privalo užtikrinti būtent aplinkos ministras S. Gentvilas, jo vadovaujama ministerija ir jai pavaldžios kitos institucijos. Todėl būtina išnaudoti Lietuvoje pagamintą produktą – SND, o ne jas „sankcionuoti“ įvedus žvėrišką akcizo mokestį ir taip iš esmės nubausti SND gamintoją (AB „Orlen Lietuva“), savo veikloje SND vartojančius Lietuvos ūkio subjektus ir visus Lietuvos vartotojus (gyventojus). Todėl gerbiamo ministro viešai skleidžiami teiginiai, kad šiuo mokesčiu yra siekiama užkirsti kelią rusiškų SND importui, skamba ne tik neįtikinamai – jie tiesiog absurdiški.

SND yra naftos perdirbimo metu išgautas naftos produktas – propano, butano dujos ar šių dujų mišinys, kurių šilumingumas yra 93,2 MJ/m³, o gamtinių dujų, kurių pagrindą sudaro metanas, šilumingumas sudaro tik 38,7 MJ/m³. Tiek SND, tiek gamtinės dujos yra žalios naftos produktai – degios angliavandenilių dujos ir visame pasaulyje pripažįstamos kaip vieni švariausi energijos šaltinių.

SND ir gamtinių dujų deginimo metu išskiriama tarša (MWh/CO₂) yra labai panaši, bet SND, palyginti su gamtinėmis dujomis, turi žymų pranašumą dėl sandėliavimo ir tiekimo vartotojams (pvz., SND rezervuarai, balionai).

Privalo prisidėti visi

Gamtinių dujų tiekimas vartotojams vykdomas vamzdynais. Tiekimo infrastruktūra Lietuvoje yra gana prastai išplėtota ir šios dujos tiekiamos tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Todėl, įvedus 368 Eur su PVM akcizo mokestį už toną SND, naudojamoms maisto gamybai, šildymui ir kitiems būtiniausiems poreikiams tenkinti, didžiąja dalimi ši finansinė našta teks mažesniuose miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms ir dar labiau padidins ir taip didelę atskirtį tarp Lietuvos regionų ir didmiesčių, nors dauguma politikų savo kalbose pripažįsta būtinybę kuo skubiau šią prarają bent kiek sumažinti.

Svarbu ir tai, kad šią problemą Lietuvoje pripažįsta Tarptautinis valiutos fondas ir dauguma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijų. Todėl akcizo mokesčio taikymas buitiniams ir komunaliniams poreikiams tenkinti naudojamoms SND, proteguojant kitą iškastinio kuro rūšį – gamtines dujas (t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. įvedant tik labiau simbolinį ir minimalų 0,50 Eur/MWh akcizo mokestį, iš esmės faktiškai paliekant lengvatą gamtinių dujų vartotojams), yra ne tik nesąžiningas daugumos Lietuvos gyventojų – SND vartotojų atžvilgiu, bet ir žalingas dėl visuomenės atskyrimo.

Šiuo atveju didmiesčių, kuriuose išplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, vartotojai, turintys galimybę naudoti gamtines dujas būtiniausiems poreikiams (maisto gamybai, šildymui) tenkinti, mokės tik simbolinio ir minimalus dydžio (tarifo) akcizo mokestį, o didžioji dalis Lietuvos gyventojų, tenkindami tuos pačius poreikius, mokės net 368 Eur su PVM už toną SND, nors jų gaunamos pajamos, palyginti su didmiesčio gyventojų (pvz., Vilniaus), yra gerokai mažesnės. Tai yra viešai pripažinta ir konstatuota viešojoje erdvėje, remiantis VDA duomenimis. Todėl kyla vienintelis klausimas – kodėl SND vartotojai nuo 2024 m. sausio 1 d. privalo mokėti žymiai didesnį akcizo mokestį, palyginti su gamtinių dujų buitiniais vartotojais, nors prie valstybės socialinės gerovės, jos vykdomų programų mokesčiais privalo prisidėti visi ir tolygiai. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. kilus energetinei krizei, valstybė būtent tik gamtinių dujų vartotojams skyrė šimtus milijonų Eur vertės siekusias kompensacijas iš mokesčių mokėtojų pinigų, o SND vartotojai jokių valstybės kompensacijų negavo. Todėl valstybės siekis nuo 2024 m. sausio 1 d. žymiai apmokestinti SND vartotojus yra ne tik nesuprantamas ir nesuvokiamas, bet ir visiškai nesąžiningas.

Sukels neigiamų pasekmių

Pažymėtina, kad SND plačiai naudojamos namų ūkiuose, regionuose esančioms švietimo ir kitoms įstaigoms (pvz., darželiams, mokykloms, globos namams, ambulatorijoms) šildyti, grūdų džiovyklose, gamybos procesų metu maisto ir apdirbamojoje pramonėje. SND vartotojai yra nemažai investavę į įvairius SND įrenginius, pvz., talpyklas, dujinius katilus, kitus dujinius įrenginius. Todėl nuo 2024 m. sausio 1 d. įvedamas akcizo mokestis sukels itin neigiamų finansinių pasekmių šiems vartotojams, nes panaikins jų turėtus teisėtus lūkesčius ir tikėjimą valstybės vykdoma politika, kai akcizo mokestis buvo taikomas tik SND, kurios naudojamos kaip variklių degalai, kaip yra ir didžioje dalyje ES (pvz., Latvijoje, Estijoje) ir kitų pažangių pasaulyje valstybių, arba šie mokesčiai yra simbolinio pobūdžio ir minimalūs, pvz., Lenkijoje –13 Eur už toną, Airijoje – 60 Eur už toną, Slovėnijoje – 73 Eur už toną.

Jei nuo 2024 m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti akcizas SND, pakils prekių ir paslaugų kainos, nes SND plačiai naudojamos gamyboje ir pramonėje: pastatams šildyti, maisto pramonėje, gaminant asfaltą, stiklo pramonėje, džiovinant grūdus, paukštininkystės ūkiuose, mėsos ir žuvies apdirbimo įmonėse, pienui perdirbti ir jo produktų gamybai, duonos ir konditerijos gaminių gamybos įmonėse ir kitose svarbiose pramonės ir gamybos šakose.

UAB „Saurida“ fotoinformacija