Lenkijos Vyriausioji veterinarijos inspekcija patvirtino dar du infekcijos protrūkius galvijų bandose. Šį kartą teigiami rezultatai užfiksuoti Žemutinėje Silezijoje ir Vakarų Pomeranijoje, o ribojimo zonos dabar apima daugiau nei du trečdalius Lenkijos teritorijos, skelbia tygodnik-rolniczy.pl.
Šių metų 16-asis protrūkis buvo nustatytas galvijų ūkyje Giluve, Niemčos valsčiuje, Žemutinėje Silezijoje. Bandą sudarė 1113 galvijų, iš kurių vienam buvo nustatytas teigiamas testas.
Kitas – 17-sis protrūkis – buvo patvirtintas Mielecineko mieste (Lipianų valsčius, Pyrzycės apskritis, Vakarų Pamario vaivadija). Šiame ūkyje buvo laikomi 56 galvijai, o 6 mėginiai parodė viruso buvimą.
Infekcijos yra besimptomės. Gyvūnai nerodo jokių klinikinių ligos požymių, o teigiami rezultatai gauti tik atlikus laboratorinius tyrimus. MLL mėginiai buvo patvirtinti Nacionaliniame veterinarijos institute Pulavuose.
Remiantis Vyriausiosios veterinarijos inspekcijos duomenimis, nuo metų pradžios patvirtinta 17 mėlynojo liežuvio ligos protrūkių. Užsikrėtimai daugiausia pasireiškė galvijams, bet taip pat ir elniniams, ir – pirmą kartą – avims.
Protrūkių pasiskirstymas rodo, kad virusas pamažu juda iš šiaurės vakarų pietinių šalies regionų link.
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, jog neseniai Europos Sąjungos referentinė laboratorija patvirtino VMVT įtartus MLL atvejus galvijų ūkiuose Lietuvoje. Tyrimais nustatyta, kad protrūkio sukėlėjas priskiriamas 3-iojo MLL viruso serotipui.
Siekiant užkirsti kelią MLL viruso plitimui, VMVT direktorės įsakymu nuo spalio 13 dienos šalyje paskelbtos šešios protrūkio vietos: galvijų ūkiai Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse, Prienų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose.
Neskaitant kaimyninės Lenkijos, šiemet nauji MLL atvejai taip pat buvo registruoti Portugalijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Balkanų šalyse. Liga yra apėmusi didžiąją dalį Europos Sąjungos šalių.
MLL protrūkiai dažnėja rudenį, nes šiuo laiku padidėja vektorių aktyvumas, temperatūra tampa tinkama virusui daugintis vabzdyje, padidėja drėgmė ir atsiranda daugiau veisimosi vietų, keičiasi gyvulių laikymo sąlygos, o bandos imunitetas gali būti silpnesnis.
ES oficialiai nekovojama su MLL, tačiau atskiros valstybės narės gali įgyvendinti savo kontrolės priemones, įskaitant rekomendacijų ūkininkams dėl gyvūnų vakcinavimo teikimą ir tarptautinės prekybos gyvais gyvūnais ribojimą. Liga nekelia grėsmės žmonėms. Taip pat nėra jokių apribojimų vartoti mėsą, mėsos produktus, pieną ar naudoti atrajotojų kailius ir vilną.
Parengė Ričardas Čekutis