Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023

Naujausia apklausa dėl lietuvių požiūrio į eurą nustebino: geopolitiniai iššūkiai nusvėrė kainų pasiutpolkę?

2022/12/27


Naujausia Eurobarometro apklausa atskleidė, kad nepaisant itin spartaus kainų augimo palankumas eurui Lietuvoje per metus šoktelėjo į viršų. Kokios to priežastys ir kaip palankumas eurui gali keistis ateityje? Komentuoja dr. Linas Jurkšas, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

 

Dr. Linas Jurkšas.

Šių metų rudenį telefonu vykdytos apklausos rezultatai atskleidė, kad 68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog euras yra naudingas Lietuvai (žr. 1 pav.). Ši dalis per metus ūgtelėjo beveik 4 proc. punktais - tai buvo trečias didžiausias palankumo eurui išaugimas visoje euro zonoje. 12 proc. Lietuvos gyventojų nežino ar nėra apsisprendę dėl euro naudingumo Lietuvai. Apskritai palankumas eurui per vienus metus euro zonos šalyse vidutiniškai išliko panašus kaip ir pernai.

Kodėl palankumas eurui Lietuvoje netikėtai išaugo 2022 metais?

Tikėtina, kad svarbiausia ūgtelėjusio lietuvių palankumo eurui priežastis – tai geopolitinio saugumo svarbos įvertinimas. Prasidėjus rusijos agresijai Ukrainoje, dalis Lietuvos gyventojų dar kartą suprato Vakarų demokratinio pasaulio teikiamą naudą. Ne išimtis ir buvimas bendroje ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Tą atspindi ir Eurobarametro apklausos rezultatai: gerokai išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos – pagal šį bruožą tapome vieni pirmaujančių euro zonoje.

Nepaisant milžiniškų iššūkių, Lietuvos ekonomika nesubyrėjo ir toliau demonstruoja didelį atsparumą. Prasidėjęs karas „apkarpė“ užsienio partnerių paklausą Lietuvos įmonių prekėms ir paslaugoms, sukėlė energetinį šoką ir pablogino gyventojų bei įmonių lūkesčius. Vis dėlto, remiantis naujausiomis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas nesustojo: realusis BVP turėtų ūgtelėti 2,5 proc. Užimtųjų skaičius taip pat yra ženkliai didesnis nei praėjusių metų pabaigoje, o darbo užmokestis šiais metais vidutiniškai turėtų išaugti beveik 13 proc.

Ekonomikos atsparumas išskirtinio šoko metu „kaip diena ir naktis“ skiriasi nuo ankstesnių krizių patirties, kuomet Lietuva dar neturėjo įsivedusi euro. Dėl pasaulinės finansų krizės Lietuvos ekonomika 2009 m. krito beveik 15 proc., ženkliai išaugo nedarbas, o darbo užmokestis – vidutiniškai netgi sumenko. Iki euro įvedimo dėl galimos devalvacijos rizikos neišvengiamai išaugdavo nacionalinės valiutos palūkanų normos, komplikuodamos ekonomikos plėtrą.

Geopolitinio ir ekonominio saugumo privalumo įvertinimo išaugimas pastebimas ir kitų šokų metu. Pavyzdžiui, iškart po COVID-19 pandemijos šoko, stipriai padaugėjo teigiamai eurą vertinančių Lietuvos gyventojų. Tuomet Lietuvos ekonomika taip pat išliko stebėtinai atspari išskirtiniams sukrėtimams.

Kaip ir kodėl kito lietuvių palankumas per 8 metų buvimo euro zonoje laikotarpį?

Lietuvių palankumas eurui keitėsi panašiai kaip „linksmieji kalneliai“. Iškart po euro įvedimo 2015 m. daugiau kaip pusė lietuvių manė, kad euras yra naudingas Lietuvai. Tačiau ši dalis netrukus sumenko dėl keleto veiksnių: visuomenėje ir žiniasklaidoje išplitusio pasipiktinimo dėl atskirų prekių kainų padidėjimo, vangaus euro zonos ekonominio atsigavimo ir baimės dėl galimos finansų krizės. Vis dėlto nuo 2017 m. pastebimas pastovus teigiamai eurą vertinančių Lietuvos gyventojų augimas – tai didele dalimi galima paaiškinti faktu, jog darbo užmokesčio augimas buvo nuolat didesnis už kainų augimą.

2021 m. pabaigoje lietuvių palankumas eurui nežymiai smuktelėjo. Nors euro zonos gyventojų palankumas 2021 m. vidutiniškai beveik nepasikeitė, lietuvių požiūris tapo kiek nepalankesnis. Tai neabejotinai susiję su paspartėjusiu prekių ir paslaugų kainų augimu 2021 m. antrojoje pusėje. Infliacija Lietuvoje tapo spartesnė nei vidutiniškai euro zonoje, o 2021 metų pabaigoje susilygino su vidutinio darbo užmokesčio augimu. Vis dėlto, nepaisant dar labiau įsibėgėjusio kainų augimo 2022 m., teigiamai eurą vertinančių lietuvių dalis ne tik kad nesumažėjo, bet netgi ir išaugo, kas jau buvo aptarta anksčiau.

Lietuvių palankumas eurui.

Kaip ateityje gali keistis palankumas eurui Lietuvoje?

Palyginti su kitomis euro zonos šalimis, erdvės kilimui ar kritimui yra nemažai. Nors esame prie pat euro zonos vidurkio, dalis euro zonos šalių išreiškia didesnį ar mažesni palankumą eurui. Pavyzdžiui, Suomijoje, Airijoje ar Estijoje 8 iš 10 gyventojų mano, jog euras yra naudingas jų šaliai. Tačiau tokiose šalyse kaip Kipras, Italija ar Liuksemburgas, eurą palankiai vertina vos 6 iš 10 gyventojų.

Fundamentalūs veiksniai padės užtikrinti Lietuvos gyventojų palankumą eurui. Lietuvos banko apklausų duomenimis, dar prieš pastarųjų metų iššūkius lietuviai labiausiai vertino išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant ir didesnį euro patikimumą. Įmonių savininkams svarbiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis. Taip pat buvimas euro zonoje pagerino šalies ekonomikos perspektyvas ir užtikrino didesnį finansinį stabilumą. Šie fundamentalūs veiksniai dar labiau išryškėjo krizių metu, todėl palankumas eurui Lietuvoje, tikėtina, neturėtų pasiekti pietinėse euro zonos šalyse stebimo lygio.

Vienas pagrindinių veiksnių, lemsiančių tolesnį lietuvių požiūrį į eurą, tai – gyventojų realiųjų pajamų kitimas. Po euro įvedimo vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje išties paspartėjo ir gerokai viršijo infliaciją (3 pav.). Palaipsniui tai lėmė, kad mūsų šalies gyventojų nuomonių balansas vis labiau krypo euro pusėn. Vis dėlto 2021 m. pabaigoje darbo užmokesčio ir kainų augimo tempai beveik susilygino, o 2022 m. kainų augimas, deja, viršijo darbo užmokesčio augimą. Lietuvos banko prognozės rodo, kad 2023 m. darbo užmokestis ir kainų augimas bus labai panašūs – šiek tiek viršys 9 proc. Darbo užmokesčio ir kainų augimo skirtumas turėtų nemaža dalimi nulemti palankumo eurui balansą ateityje.

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/naujausia-apklausa-del-lietuviu-poziurio-i-eura-nustebino-geopolitiniai-issukiai-nusvere-kainu-pasiutpolke

 

Šaltinis: LB

Dalintis

2023/02/04

Sutrypė Pieno įstatymą?

Tauragės rajono Girininkų kaime ūkininkaujantis, pieninių karvių bandą laikantis Egidijus Kleinaitis, neapsikentė pieno supirkėjų savivalės ir ketvirtadienio rytą pieno išvežti jau nebedavė.
2023/02/04

Brandiname pieno ūkių tragediją

„Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) trečiadienį posėdžiavusi visuomeninė Pieno taryba konstatavo, jog kažkas kaltas, kad žemdirbiai dėl kritusių pieno supirkimo kainų likviduoja ūkius, tačiau kaip bus toliau – atsakymo nerasta“,...
2023/02/03

Pienininkai kyla į kovą dėl supirkimo kainų

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai nuo kalbų pereina prie protestų. Vasario 6-ąją visoje šalyje  organizuojama akcija „Kas didesnis Skrudžas: p...
2023/02/04

VVTAT skelbia ataskaitas apie 2022 m. vykdytą ūkio subjektų veiklos stebėseną

Valstybinė vartotojų teisių tarnyba (VVAT) praėjusiais metais, kaip ir iki anksčiau, vykdė ūkio subjektų stebėseną 4 srityse: reklamos, nesąžiningos komercinės veiklos, nesąžiningų sutarčių sąlygų ir nuotolinės prekybos. Stebėsena vykdyta konkreči...
2023/02/04

Penktadalis lietuvių „juodai dienai“ neatsideda nė kiek

Aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvos gyventojams nemenku iššūkiu tampa pasirūpinti pakankamo dydžio finansine pagalve ir atsidėti ateičiai. Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europ...
2023/02/04

Erdvioje Gustonių sodyboje namų šilumą patiria ir globojami vaikai

Pasvalio rajone 48 globėjai augina 73 vaikus, be to, yra keturi budintys globėjai, pasiruošę visą parą priimti vaikus, jeigu jų šeimoje dėl priežiūros ir saugumo staiga iškilo rimtų problemų. Gustoniuose gyvenanti Viktorija Ob...
2023/02/04

Plungiškis užsimojo pastatyti darželį Kenijoje

Dažnas, apsilankęs trečiojo pasaulio šalyse, pradeda labiau vertinti tai, ką turime čia, Lietuvoje, tačiau ne kiekvienas imasi veiksmų, kad suteiktų realią pagalbą skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Keli lietuviai pasiryžo prisiimti tokią soci...
2023/02/04

Santaros klinikų medikai: vėžio diagnozavimo ir gydymo būdai kartais primena fantastinių filmų scenarijus

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose per metus gydoma virš 4000 naujų vėžio atvejų – čia diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai vaikams ir suaugusiesiems, gy...
2023/02/04

Tarsi vyšnios... ant palangės žiemą

Ar esate matę žiemą ant palangės vyšnias? Jeigu einant pro langą taip pasirodė, iš tiesų tai optinė apgaulė: ryškiaspalvėmis raudonomis arba oranžinėmis uogytėmis iš tolo švyti vėlyvosios kiauliauogės „karo...