„Naujienos“ respondentiniams ūkiams

„Reglamente nurodoma šio tinklo įkūrimo priešistorė. Savo komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ Europos Komisija (EK) paskelbė ketinanti pereiti nuo ŪADT prie ŪTDT. Tuo metu šis sakinys kitų ambicijų fone didelio susidomėjimo nesulaukė, o Lietuvoje apie tai nieko neteko girdėti iki šiol.

Kaip įprasta, reglamentu buvo pavesta EK nustatyti naujai sukurto duomenų tinklo taikymo taisykles. EK parengė įgyvendinimo reglamento projektą su taisyklėmis, tačiau įdomiausia dokumento dalis – VIII priedas su pateiktomis lentelėmis, kurias reikės užpildyti teikiant duomenis. Pirmosios 13 lentelių (nuo A iki M) yra buvusios anksčiau FADN. Tiesa, kai kurios – šiek tiek modifikuotos.

Toliau prasideda nauji, tvarumą apibūdinantys duomenys – 22 papildomos lentelės. Taigi, iš viso reikės pildyti arba bent jau išanalizuoti 35 lenteles. Susidarė įspūdis, kad EK darbuotojai, kurie sudarė šią dalį ir pajuto, į kokią košę juos įvėlė žalieji entuziastai, pradėjo savotiškai keršyti visiems...

Kitokio paaiškinimo nerandu, regėdamas, pvz., vieną iš tvarumo kategorijų „perliukų“: pirmojo žolių šienavimo laikas su pridėtais net 18 atsakymo kodų, žyminčių mėnesius nuo sausio iki gruodžio (kai kurie mėnesiai skeliami per pusę). Kokį turinį apie tvarumą Europos Sąjungos (ES) mastu suteiks informacija, kad žolė 2025 m. Lietuvoje pirmą kartą šienaujama gegužę, Pietų Europoje – anksčiau, o Šiaurėje – vėliau? Arba kuo ES piliečiui svarbi informacija apie tai, koks žolės plotas nušienautas vieną, du arba tris kartus?

Kitas reikalavimas – nurodyti, kokia dalis mėšlo įterpta per 4 val., kokia – po 4 val., kokia paskleista neįterpus, o dar kokia dalis išvežta į biojėgainę. Mano supratimu, tai jau neslepiamas pasityčiojimas. Tik nežinia, iš ko – ūkininko, uždedant pareigą chronometruoti mėšlavežę, ar tokiomis pasakomis tikinčio ES piliečio? Žinoma, yra trečiasis variantas – kontroliuoti, pvz., nuotolinėmis priemonėmis.

Respondentiniais tapę ūkiai, kurie deklaruodami pasėlius „nežaidė“ su kraštovaizdžio elementais, teikdami duomenis turės išmatuoti jų plotą. O kas bus, jei tai bus padaryta iš akies? Ir t. t., ir pan.

Klausimai, gilinantis į reglamento projektą, kyla vienas po kito. Kokią žinią apie tvarumą teikia informacija apie gyvuliams sušertų grūdų (visų rūšių kartu), išspaudų (visų rūšių kartų), baltyminių pašarų (irgi visų) ir kt. kiekius? Juk racionuose kiekvieno komponento kiekiai skaičiuojami atskirai. Kodėl šėrimo tvarumo įrodymu negalėtų būti programos ar atspausdinto raciono turėjimas su lentelėje pažymėtais žodžiais „Taip“ ar „Ne“. Arba iš tvaraus augalų apsaugos produktų naudojimo „operos“ – šalia „Dalyvavimas Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės sistemoje“ yra žodžiai „Taip“ arba „Ne“. O duomenis renkantys, analizuojantys ir interpretuojantys biurokratai visuomenei turėtų paaiškinti, ką tai reiškia tvarumo, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos požiūriu. Nežinau, kiek tvaru yra stebėti metų įdirbį naikinančius kenkėjus, bijant padidinti sunaudotų pesticidų kiekį, kuris stebimas tvarumo ataskaitoje?

Keista, bet tvarumo kategorijų sąraše nepavyko užtikti elementaraus tręšimo plano. Galbūt tai yra jau visuotinai priimta norma? Bet nustebino reglamento priede precizinio ūkininkavimo matymas tik augalininkystės srityje. Juk precizinė gyvulininkystė suprantama, kaip individualus ūkinių gyvulių valdymas. Jo – nėra. Tad mėšlo separavimo ir naudojimo kraikui, šilumos rekuperavimo nepaminėjimas nenustebino. Bet tikri gamybininkai tikrai privardytų dar 55 lenteles, pripildytas tvarių ūkininkavimo praktikų.

Bet tai, kad žemės ūkio bendrovių specifikai neatsirado vietos – nuliūdino. Juk EK buvome pateikę sėkmės istorijas su iliustracijomis iš bendrovių, kuriose darbuotojai iki 40 m. sudaro net 30–40 proc. visų darbuotojų. Ir tai – ne vienetiniai atvejai. Pasirodo, šie jauni žmonės niekam neįdomūs. Nedomina ir nedidelė darbuotojų kaita žemės ūkio bendrovėse, kaip ir aukštasis vadovų ir specialistų išsilavinimas. Jiems priešpriešinami mokymai.

Šio trečiadienio naktį baigėsi viešųjų konsultacijų laikas. Maždaug tokius pastebėjimus ir pasiūlymus LŽŪBA surašė EK su išreikštu ketinimu toliau dalyvauti konsultacijų ir diskusijų procese. Juk šie tvarumo kriterijai netruks pabėgti į laisvę iš respondentinių ūkių ir tapti visuotiniais. Diskutuosime, jei reikės, Briuselyje, gal COPA ir COGECA organizacijose. Nes Lietuvoje ši tema, atrodo, dar neišsprūdo iš kelerius metus buvusių stagnacijos gniaužtų.“

ŪP redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.