Naujos technikos įsigijimas: būtinybė ar gera galimybė?

Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų, jų priekabų registravimo taisyklėse numatyta: ūkinėje veikloje naudojamą ir kelių eisme dalyvaujančią techniką, neatsižvelgiant į techninę būklę, registruoti privaloma; jeigu technika eksploatuojama uždarose teritorijose ir kelių eisme nedalyvauja – registruoti nebūtina. Tad vargu ar Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cent­ro (ŽŪIKVC) Žemės ūkio subjektų ir technikos registrų departamento technikos registracijos duomenys tikslūs, bet tikrai įspūdingi. 2015 m. užregistruotas 791 naujas įvairaus galingumo traktorius ir 329 kombainai. 2016 m. žemdirbiai naujos technikos įsigijo dar daugiau: 1656 traktorius ir 215 kombainų. (Galutiniai naujos technikos įregistravimo duomenys bus pateikti 2017 m. sausį ir tikėtina, kad skaičiai padidės.) Šie duomenys yra puiki iliustracija, kad technikos pardavimo versle svarbiausi yra žemdirbiai, galintys pasinaudoti kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama: pagal esamas nuostatas, finansuojamas tik naujos technikos įsigijimas. Bet nemažai žemdirbių mano, kad pirkti naują techniką šiuo metu rizikinga – nėra finansinio stabilumo ir gana atsakinga planuoti pajamas bent dvejiems metams į priekį. Tad pasvarstykime, kas labiau nulemia naujos technikos įsigijimą: naujos auginimo technologijos ar tiesiog geros finansinės paramos sąlygos?

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė MILEIKAITĖ: „Pateikiama bendra (ne tik žemės ūkio technikos) pagal LKP programos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2016 m. paraiškų rinkimo statistika: per du kartus jų gauta 1815, patvirtintos 1171 – 61,3 mln. Eur sumai; jau išmokėta 17,3 mln. Eur. Beveik 80 proc. pareiškėjų prašo paramos žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti. Jaunieji ūkininkai pateikė 266 paraiškas, patvirtintos 68 paraiškos – 2,4 mln. Eur sumai, išmokėta – 1,1 mln. Eur. 70 proc. investicijų skirta traktoriams įsigyti. Smulkieji ūkiai paraiškas teikė du kartus. Pirmuoju atveju iš 535 paraiškų patvirtintos 142 – 2,1 mln. Eur sumai. Išmokėta 1,6 mln. Eur. Antruoju atveju pateiktos 355 paraiškos dar vertinamos. Neretai prašomos paramos suma buvo didesnė nei skirta, tad sudaromos prioritetinės eilės ir vertinamos ne visos paraiškos. Projektų traktoriams įsigyti 2016 m. patvirtinta: smulkiųjų ūkių – 21; jaunųjų ūkininkų – 32; pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – 853 traktoriams ir 191 kombainui.“ Žemės ūkio technikos ir įrengimų prekybos bendrovės „EastWestAgro“ (EWA) vykdomasis direktorius Danas ŠIDLAUSKAS: „2015 m., palyginti su 2014 m., įmonės vien žemės ūkio technikos pardavimas padidėjo 80 proc. Bet per tris 2016 m. ketvirčius bendrovė įvairios technikos pardavė dvigubai daugiau negu prieš metus ir pajamų padidėjo maždaug 72 proc. Tačiau ES parama yra pirkimo priemonė, o pirkimo priežastis – ūkių konkurencingumas ir būtinybė gauti kuo daugiau pajamų iš dirbamos žemės hektaro. Galima palyginti: prieš 10 metų grūdų derlius siekė 1,9 mln. t, o 2015 m. – 5,8 mln. t. Tokių rezultatų be investicijų į techniką nebūtų buvę. Suprantama, ūkių plėtrai svarbi investicijų visuma, bet technika nėra prabangos prekė ir ji ne amžina. Kombainai keičiami kas 5–7 metus, traktoriai – kas 5–10 metų. Moderni technika pradėta pirkti maždaug 2000-aisiais ir dabar daug kas ją atnaujina, vertindami modernius technikos parametrus ir sukurtą komfortą darbo metu. Kita vertus, skirtingiems dirvožemiams taikomi skirtingi įdirbimo būdai, o tam reikia galingesnių traktorių ir įvairaus žemės dirbimo inventoriaus. Tad derinant patirtį su investicijomis galima prisitaikyti ir prie klimato pokyčių.“ LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininkas Alvidas VASILIAUSKAS: „Žemdirbiai investuoja į naują techniką ir dėl galimybių pasinaudoti struktūrinėmis ES lėšomis, ir dėl ūkių stambėjimo: didesniems plotams įdirbti reikia darbų spartos ir galingesnių traktorių. Tik gaila, kad jų kokybė prastėja. Užsieniečiai mus priskiria trečiųjų šalių zonai: dirbti modernia technika patogu, tačiau jos patikimumas prastesnis ir kasmet brangsta. Smulkieji ir vis daugiau stambesnių ūkininkų atsigręžia į rusišką, baltarusišką ar čekišką perpus pigesnę techniką, kurios kokybė mažai kuo skiriasi nuo vakarietiškos. Kita vertus, modernios ir galingos technikos paklausa didėja dėl darbuotojų trūkumo. Kalbant apie dirvos įdirbimo kokybę, joks traktorius ar kombainas nepagelbės, kol bus neatnaujintas drenažas.“ UAB „Dotnuva Baltic“ technikos skyriaus vadovas Raimundas JANARAUSKAS: „Pernai įvairios technikos pardavėme daugiausiai per visus įmonės gyvavimo metus: vien tik naujų traktorių parduota 260 (2015 m. – 178), o kombainų per abejus metus – po 8. Technika yra viena pagrindinių gamybos priemonių, ji dėvisi ir ją reikia keisti. Naujų kombainų poreikis ypač padidėjo per pernykštę lietingą javapjūtę ir po jos. Mat palankiomis sąlygomis ūkininkai šiems darbams skiria mėnesį laiko, o lietingu metu skuba, tad tinkamesni galingi, platesnes pjaunamąsias turintys kombainai. Dažnai turima technika atnaujinama pasibaigus jos garantiniam laikotarpiui, keičiantis auginimo technologijoms, tačiau visais atvejais pirkimo galimybes nulemia ūkininkų kišenės svoris bei europinės investicijos.“ Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas VIGELIS: „Nors stambiųjų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių infrastruktūra sukurta, technika sensta ir ją keisti būtina. Ką ir kada pirkti, sprendžia žemdirbiai ir šiam tikslui labai padeda struktūrinės ES lėšos. Technikos rinkoje vyksta mainai: stambieji ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės pasibaigus garantijos laikotarpiui traktorius ir kombainus parduoda tai pačiai firmai, iš kurios pirko, sumoka skirtumą ir įsigyja naujus. Smulkesni ūkiai turi mažiau lėšų ir perka naudotą techniką. Net ir tokia technika jų gyvenime atverčia naują puslapį, nes dirba daug našiau nei buvusioji rusiška. Nors remontams išleidžiama nemažai, bet šios technikos poreikis 3–4 kartus didesnis nei naujos. Ar lietingi orai skatino kombainų pirkimą, abejoju, nes nauja ir naši technika bet kokiu oru dirbs geriau. Kita vertus, techniką galima pritaikyti šlapioms dirvoms įdirbti: dvigubinami ratai, naudojami vikšriniai traktoriai galingai žemės dirbimo technikai traukti, o suslėgtoms dirvoms yra specialūs purentuvai. Žemdirbiai žino, jei grioviuose stovi vanduo, drenažas neveikia ir tokiu metu dirbant dirvą galima sugadinti iš karto, ypač galulaukes.“ Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos r. skyriaus pirmininkas Antanas STONKUS: „Turiu per 100 ha ūkelį ir gerai žinau smulkiųjų ūkininkų vargus. Mes neprilygstame derlingų rajonų zonai – žemės gana prastos, tiesioginės išmokos mažesnės nei kitų ES žemdirbių, o ES parama pasiekiama ne visų kategorijų ūkininkams. Smulkieji tegali įsigyti užsienyje naudotos technikos, remontas brangus, todėl ūkio darbai organizuojami kitaip, sparta kita ir prastovų pakanka, ypač prie elevatorių derliaus supirkimo metu.“ LAMMC Žemdirbystės ins­tituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus FEIZA: „Dabar bet kuriam moderniam traktoriui galima pritaikyti plačias ar žemo slėgio padangas ir nedirbti šlapių dirvų. Bet ne visada taip būna, ypač nuimant cukrinius runkelius. Ankstyvą pavasarį dirvą mažiau slėgs sudvejinti ratai, tačiau ir žemės įdirbimo technika gana sunki. (Ypač modernios sėjamosios su tręštuvais.) Jai patraukti reikia galingesnių traktorių, o didėjant galiai neretai ir traktoriaus masė didėja. Išvada: auginimo technologijos tobulėja ir investicijos į naują techniką būtinos. Dirva bus mažiau suslėgta, jeigu darbų sparta bus derinama su optimaliu jiems atlikti laiku.“

Parengė „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vanda BARONYTĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.