Naujų reikalavimų pasekmės – elnių ir danielių nugraužti medžiai?

Elnių augintojų asociacijos (EAA) prezidentas Alvydas ALUNDERIS:

„Ruošiamos teisės aktų pataisos, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. būtų privalomas elnių, danielių ir muflonų ženklinimas. Aš, kaip asociacijos vadovas, tiesiogiai dalyvauju šių teisės aktų projektų rengime. Yra krūva problemų, kurias bendrai sprendžiame. Dėl ženklinimo dabar vyksta parengiamieji darbai.

Nuo gegužės 1 d. įsigaliosiančiose taisyklėse viskas aiškiai išdėstyta – 1 ha turės būti laikoma ne mažiau dviejų individų – tauriųjų elnių ar danielių. Asociacija taip pat dalyvavo šių taisyklių parengime, nes Aplinkos ministerija (AM) norėjo išvis uždrausti miškingose vietose laikyti elnius, danielius ir tas teritorijas aptverti. Žmonės yra gavę europinę paramą, tarp jų ir jaunieji ūkininkai, tad šiomis taisyklėmis bus apribotas žvėrių laikymas tik miškuose, kiek gyvūnų – ir ne mažiau – turi būti tam tikrame miško plote. Nes būna atvejų, kai žmonės apsitveria didžiules teritorijas miškuose ir ten paleidžia tik vieną ar du danielius. Todėl tai dabar teisės aktuose sureguliuota ir problemų būti neturėtų.

EAA dalyvauja teisės aktų rengime, nes AM kyla daug nežinomųjų – ji nesusiduria su laukinių gyvūnų auginimu, bando pritaikyti naminiams ūkiniams gyvūnams ar net gyvūnams augintiniams skirtas taisykles. Be to, ministerijos pirminis ženklinimas numatytas poodinis, o mikroschemomis šiuo metu draudžiama ženklinti vien todėl, kad elnių mėsa naudojama maistui ir ji gali būti užteršta. Tai vis dar atviras klausimas. Vyksta diskusijos, kad ženklinimas būtų privalomas tik išvežamiems gyvūnams.“

Veislinių tauriųjų elnių ir danielių augintojas iš Mažeikių r. Reivyčių k. Linas PAKAMANIS:

„Pati aktualiausia ir svarbiausia augintojams tema turbūt yra gyvūnų laikymas laukuose ir miške. Įvestas koeficientas, kad miške bus privaloma laikyti gyvūnų skaičių didėjančia tvarka. Pvz., jeigu 1 ha reikia 0,5 ha vienam elniui, tai kitame ha jau reikia pridėti 0,3 koeficientą. Tad 2 ha jau bus privaloma laikyti daugiau nei penkis elnius. Tokį reikalavimą galėčiau pavadinti nihilistiniu, gimusiu iš žaliųjų organizacijų komunistuojančio požiūrio, kuris kuo toliau, tuo labiau įsigali mūsų valstybėje. Galėčiau paminėti ir savo pavyzdį – turiu vieną aptvarą, kuriame prie sodybos yra 4 ha miškelio ir tik 0,5 ha pievelių. Ir aš dabar turėsiu laikyti mažiausiai 12–14 danielių. Tai reiškia, kad miško praktiškai nebeliks – per keletą metų jis bus išėstas, nes reikės laikyti didelį skaičių gyvūnų. Tai susikirtimas su logika, o pasekmės tokios, kad augintojams nebebūtų naudinga tverti miškų. Verčiama laikyti miškus atvirus visuomenei, nesvarbu, jog tai mano privatus miškas, kad jame galiu vystyti kažkokią veiklą. Tai AM visiškai neaktualu, diskusijose daugiausia dalyvauja žaliųjų atstovai ir priimtas sprendimas, kad gyvūnų skaičius turi būti didėjančia tvarka. Tai kertasi su gyvūnų gerove, nes dėl didelio jų skaičiaus savaime atsiras sveikatingumo, jų pačių augimo problemų, be to, miško medžiai, krūmai bus apgraužti ir jie neataugs taip, kaip atauga žolė. Šie abu prieštaraujantys dalykai kertasi su sveika logika, su privačios nuosavybės teise.

Aš nuo pat pirmųjų elniukų juos žymiu, registruoju, tvarkau jų apskaitą, nes užsiimu veislininkyste ir tai man yra aktualu. Tai reiškia, kad kiekvienas gyvūnas turės būti su įsagu ausyje, su antkakliu ar elektronine mikroschema. Iki šiol tai daryti nebuvo privaloma. Bet jei aš laikau ūkinius gyvūnus, juos suženklinu, tai viskas gerai ir jokių problemų nėra. Svarbiausia ir aktualiausia, to dabar niekas nejaučia, gal tik pavasarį pajus, kad tie, kurie turi apsitvėrę didesnę dalį miško ir mažesnę dalį laukų, negalės išlaikyti gyvūnų, jeigu jiems nebus ganyklų – tiek tauriesiems elniams, tiek danieliams. O apgraužtas miškas neataugs. Greitai bus 20 metų, kai juos auginu, ir žinau, kaip mano laukiniai gyvūnai pradės nuo jaunų medelių ir eis prie vis storesnių, ko nepaims dantimis, pribaigs savo ragais. Ir bus kaip Antano Baranausko apdainuotame „Anykščių šilelyje“: „Tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko.“ Laukinių gyvūnų laikymo taisyklėse yra išaiškinta, kokį plotą galima aptverti, bet ten nėra jokios logikos. Gerai suprantu, kad visa tai prasidėjo nuo vieno politiko  apsitvertos teritorijos kažkur prie Kauno marių, kai į berods 10 ha miško plotą buvo įleisti keli danieliai. Tada biurokratai pradėjo krapštyti galvas, kaip padaryti, kad taip nebūtų, kad žmonės negalėtų apsitverti savo miško. Visiškai sutinku – gali būti tokių gudravimų, bet valdžia galėtų padaryti sąlygą, kad 1 ha būtinai turėtų ganytis vienas ar du taurieji elniai, vienas ar du danieliai. Būtų viskas aišku ir jeigu aš turiu 5 ha miško, turiu 10 gyvūnų, ir viskas tvarkoje. Dabar pagal naujus reikalavimus aš turėčiau laikyti jau nebe 10, o daugiau nei 20 elnių arba danielių.

Jeigu laikysime mažiau gyvūnų, bus nurodytas neatitikimas taisyklėms ir skirtas įspėjimas arba reikalavimas padidinti gyvūnų skaičių. Dabar kalba eina jau ne apie mažesnį elnių ar danielių skaičių, bet apie didesnį miške laikomą jų kiekį. O iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) mes gauname išmokas tik už deklaruojamas ganyklas ir pievas. Laukinių gyvūnų galvų niekas neskaičiuoja. Baudas už pažeidimus miške gali skirti Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), kurio pareigūnai įprastai kasmet arba kas dvejus metus atvažiuoja tikrinti ir žiūri gyvūnų skaičių, aptvertą nuosavo miško plotą ir skaičiuoja gyvūnus pagal dabar naudojamą formulę. Netrukus biurokratai puls prie to, nes tai jiems bus šviežiena. Daug yra augintojų, bet tie pakeitimai aktualūs tik tiems, kurie tveriasi miškus. Tiems, kurie gano laukuose, reikalavimo didinti gyvūnų skaičių nebus – galima laikyti pievoje ir vieną, ir tūkstantį elnių – pagal ūkininko galimybes.

Dar yra parašyta, kad miške skaičiuojami suaugę gyvūnai, o tie, kas kūrė tokias taisykles, suaugusiais taurųjį elnią ar danielių laiko nuo dvejų metų. Toks marazmėlis padarytas specialiai, nes, kai vyko taisyklių svarstymai, garsesnis buvo žaliųjų balsas. Mūsų asociacija neveiksminga, šios problemos niekam neaktualios, kadangi didesnė EAA narių dalis gyvūnus laiko laukuose, mažai kas teturi apsitvėrę miškelių. Tie, kurie turi ir miško, to dar nepajuto, bet pajus. Kažkada šnekėjau su EAA prezidentu A. Alunderiu apie taisykles ir net valandą diskutavau su AAD atstove, kuri patvirtino, kad žaliųjų balsas tikrai buvo garsesnis, kai vyko svarstymai. Asociacijos narių net nebuvo tuose svarstymuose. Nors mes, kai buvo pateiktas klausimynas, akcentavome, kad tegul užfiksuoja gyvūnų skaičių miške ir mes laikysimės to logiško punkto – vienas ar du 1 ha. Apie jokią didėjančią geometrinę progresiją nebuvo jokios kalbos. Tai tada žaliųjų atstovai ir pasiūlė tokią schemą, kad žmonės netvertų miškų, įdėti tokį koeficientą, jog kuo daugiau reikėtų gyvūnų. Taip sugalvota, kad žmonėms atsirastų problemų ir jie nebetvertų miško. Turintieji aptvarų miškuose ateityje savo kailiu pajus tas naujoves, turės didinti gyvūnų skaičių. Ir visi supranta, kad, padidinus jų skaičių, atsiras problemų dėl gerovės, bus sunaikintas miškas, nebeliks įprasto jo grožio.

Ir tai dar ne visos bėdos. Dėl karo Ukrainoje nebeliko elnių rinkos. Ir elnienos kainos nebėra geros. Gerai tik tiek, jog dar užsiimu trofėjine medžiokle, sumedžiojame paaugusius patinus už padorią kainą, kad galėtų mano ūkis tęsti veiklą.

Neseniai Lietuvoje buvo registruotas mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejis, todėl elninių gyvūnų dvejus metus negalime išvežti į trečiąsias šalis. Skirtingi apribojimai ir tvarka yra elnių išvežimui į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktoje lentelėje matyti, kaip diferencijuotos ES šalys. Dabar negalima išvežti į Latviją, o į Čekiją galima – tik reikia atlikti tyrimus. Keletą gyvūnų vežiau čekams, prieš tai atlikau molekulinius tyrimus, gyvūnai buvo „švarūs“, išsirašiau sertifikatus ir jokių problemų nekilo. Eksportuoti į kitas šalis, pvz., į Ispaniją, irgi galima, nes pas juos cirkuliuoja tokio pat fenotipo MLL virusas. Jeigu mūsų šalyje būtų nustatytas kitas fenotipas, į Ispaniją nebebūtų galima eksportuoti gyvūnų. Kiekviena ES šalis turi skirtingus apribojimus. Maždaug į pusę ES šalių išvežti negalima, į likusias – galima su tam tikromis išlygomis, atlikus tyrimus.“

Tauriųjų elnių ir danielių ekologiško ūkio Molėtų r. Juodėnų k. savininkas Audronis GLUMBAKAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.