Negalime leisti Rusijai maisto naudoti kaip ginklo

Kalbėdamas apie greitą atsaką į dabartinę krizinę situaciją žemės ūkio sektoriuje, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad reikalingi ilgalaikiai sprendimai dėl daugiamečių pievų išlaikymo, poreikio siekti tolesnio supaprastinimo dėl BŽŪP strateginių planų keitimo ir patvirtinimo procedūrų bei sprendimų suradimo dėl miškų naikinimo reglamento.

„Dėkojame ir už tai, kad vėl sugrįžta prie žemdirbių stiprinimo maisto tiekimo grandinėje temos. Dedame daug pastangų ieškodami sprendimų nacionaliniu lygiu, visų pirma, ypač jautriame mūsų pieno sektoriuje. Papildomi instrumentai ES lygiu būtų labai naudingi. Mūsų vertinimu, dėmesys turi būti skiriamas žemdirbio pagamintos produkcijos gamybos savikainai vertinti. Ypač svarbu, kad būtų užtikrintas teisingas pajamų už realizuotą produkciją pasidalinimas visoje vertės grandinėje. Tikimės, kad tam bus pasitelkti visi Europos Komisijos (EK) planuojami veiksmai ir teisėkūros pasiūlymai“, – sakė K. Navickas.

Ministras vylėsi, kad jau greitai bus žengtas svarbus žingsnis padidinant muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams ir kvietė EK tęsti darbą dėl kuo didesnio sąrašo išplėtimo įtraukiant ir kitus žemės ūkio ir maisto produktus. Ragino siekti, kad Ukraina galėtų eksportuoti savo žemės ūkio ir maisto produktus bei neleisti Rusijai maisto naudoti kaip ginklo. Ministras taip tat kvietė ieškoti sprendimų dėl prekybos santykių su ES stabilumui užtikrinti ir išreiškė palaikymą EK pastangoms atverti naujas eksporto galimybes mūsų gamintojams.

„Rinkos atvėrimas sukelia iššūkių jautrių sektorių (jautienos, paukštienos) konkurencingumui. Tęsiant laisvos prekybos darbotvarkę svarbu atsižvelgti į bendrą visų susitarimų poveikį. O visose vykstančiose derybose – įvertinti ir tvarią Europos žemės ūkio praktiką bei aukštų standartų išlaikymo svarbą. Tai svarbios sąlygos, kad užtikrintume vienodas sąlygas mūsų gamintojams bei skatintume tvarumą ir pasauliniu lygiu“, – sakė ministras.

Pasak ministro, pirmieji BŽŪP įgyvendinimo metai buvo iššūkis tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms. Ne visose srityse faktiniai deklaravimo duomenys atitiko lūkesčius, be to, ne visos priemonės startavo 2023 metais.

„Lietuvai gerai sekėsi su ekoschemomis, pagal kurias buvo remiamos augalų kaitos, tarpinių pasėlių, neariminės žemdirbystės veiklos – planą viršijome kelis kartus. Tačiau kraštovaizdžio elementų ir pievų priežiūrai skirtos ekoschemos nebuvo populiarios. Lūkesčių nepateisino ir ekologinis ūkininkavimas. Primename savo siūlymą, kad reikalinga bendra ES ekologinio sektoriaus monitoringo sistema. Taip pat norėtume Komisijos lankstumo koreguojant Strateginiuose planuose numatytas tarpines produkto rodiklių ir rezultato rodiklių reikšmes“, –Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje kalbėjo K. Navickas.

Taryboje žemės ūkio ministras K. Navickas taip pat pasisakė dėl ES žemės ūkio ateities, problemų įgyvendinant žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatas dėl leistinos nuokrypio ribos pelaginėje žvejyboje bei bioekonomikos, kuri turi būti būsimos EK darbo programos pagrindas.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Nuotraukoje – žemės ūkio ministras K. Navickas ir ES žemės ūkio komisaras Janušas Česlavas Voicechovskis