Nekilnojamojo turto mokestis kelia emocijas: ar tikrai jis blogas?

NT mokesčiai mažai naudojami ne tik Lietuvoje bet ir visose Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalyse. Dėl pastarojo meto krizių daugelio šalių viešieji finansai patyrė įtampą, o dėl ilgalaikių iššūkių, tokių kaip spartus gyventojų senėjimas, šioms šalims tenka ieškoti fiskalinės politikos pokyčių. NT apmokestinimo bazės protingas išplėtimas gali padėti išlaikyti fiskalinį tvarumą, kaip rekomenduojama keliose naujausiose EBPO ekonominėse apžvalgose, skirtose šioms šalims. Tačiau paprastai vykdant mokesčių reformas mokesčių našta didinama tik tiems gyventojams, kuriems ji yra pakeliama. Lietuvoje mokesčių naštos dydis tarp turtingiausių ir sunkiausiai besiverčiančių yra sąlyginai mažas, palyginus su Vakarų Europos šalimis, todėl plečiant NT mokesčio bazę turėtų būti įvertinta, kuriems gyventojams mokesčių našta gali ar turi didėti, kuriems – ne.

Daugumoje Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalių biudžetų pajamos iš NT mokesčių yra mažos. Nors Lenkija surenka daugiau pajamų iš NT mokesčio (šiek tiek daugiau nei 1 % BVP) nei vidutiniškai EBPO šalys, kitos šalys surenka gerokai mažiau. Dauguma regiono šalių nepasinaudojo per pastaruosius maždaug dešimt metų smarkiai išaugusia NT verte, o vietoj to daugiausia rėmėsi darbo pajamų mokesčiais, kurie labiau kenkia ekonomikos augimui, arba vartojimo mokesčiais, kurie paprastai yra regresyvūs.

NT mokesčiai gali padėti padidinti viešųjų finansų pajamas, o ekonomikos augimui padaryti mažesnį nuostolį nei alternatyvūs mokesčiai. Pavyzdžiui, Čekijoje arba Estijoje NT apmokestinimo padidinimas iki EBPO šalių vidurkio ir kartu darbo pajamų mokesčių sumažinimas galėtų padėti padidinti potencialų BVP vienam gyventojui augimą iki 0,7 % (Oguzhan, Cournède ir Fournier, 2017). NT mokesčiai gali padėti sušvelninti būsto kainų pakilimo ir nuosmukio ciklus ir gali būti skirti nelygybei mažinti. Jie taip pat gali padėti geriau finansuoti vietos valdžios institucijas ir stabdyti miestų plėtrą. Rizika, kad mokesčių konkurencija sumažins mokestines pajamas, yra maža, nes NT mokesčiai kapitalizuojami nekilnojamojo turto kainose: kuo mažesnis mokestis, tuo didesnės nekilnojamojo turto kainos, ir atvirkščiai.

Vietos valdžios institucijos galėtų būti pagrindinės naudos gavėjos iš didesnių šio mokesčio  pajamų, tai sustiprintų jų gebėjimą skirti daugiau lėšų vietos infrastruktūrai. Daugiau nuosavų pajamų taip pat sumažintų spaudimą centrinei valdžiai arba ES programoms finansuoti vietos investicijas. Vietos valdžios institucijos turėtų pasinaudoti joms suteikta nauja mokesčių galimybe.

Tyrimai rodo, kad daugelyje šalių NT yra sutelktas tarp dideles pajamas gaunančių, turtingų ir vyresnio amžiaus namų ūkių. EBPO įvardija, kad gyvenamojo būsto nuosavybės lygis yra labai aukštas – Slovakijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje ir  jis viršija 90 %. Šis rodiklis  yra gerokai aukštesnis nei daugelyje Vakarų Europos šalių ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugelio NT savininkų pajamos yra mažos, o tai riboja jų galimybes mokėti didesnius NT mokesčius. Be to, per pastarąjį dešimtmetį būsto kainų augimas Vidurio ir Rytų bei Baltijos šalyse viršijo EBPO vidurkį.

NT mokesčio reformą įgyvendinti politiniame procese yra sudėtinga, o Lietuvoje ypač. Sakoma, kad NT mokestį mėgsta ekonomistai, o visi kiti jo nekenčia. NT  savininkai Lietuvoje bijo šio mokesčio bazės išplėtimo, ypač atsižvelgiant į augančias būsto kainas, taigi ir didėjančias mokesčių sąskaitas. Valdžia, darydama šio mokesčio pokyčius, turėtų sistemiškai analizuoti šalies mokesčių sistemą, argumentuotai pateikti mokesčio naudą ir galimas grėsmes, o politikai neturėtų to naudoti kaip rinkiminius įrankius populiarumui didinti. Taip,  NT mokesčiai nepopuliarūs, bet būtent jie gali sumažinti turtinę atskirtį ir socialinę nelygybę, tik yra viena sąlyga – pokyčiai turi būti paruošti ir pristatyti labai profesionaliai.