Nelegalių darbuotojų žemės ūkyje nėra? Bet jų vis atsiranda...

Statistiniai duomenys

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ŪP portalui pateikė tokią statistiką...

Pernai dėl nelegalaus darbo žemės ūkio sektoriuje surašyta 170 tyrimo aktų, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – 17. Pernai nustatyti 34 nelegalaus užsieniečių įdarbinimo atvejai (71 asmuo) žemės ūkyje, o šiemet – 6 (20 asmenų). Pernai dar 7 užsieniečiai dirbo oficialiai nedeklaruotą darbą, o šiemet tokių nustatyta 6, atitinkamai dar 3 asmenys pernai įdarbinti, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos (šiemet nustatyti jau 7).

Tačiau nelegaliai įdarbinami ne tik užsieniečiai – pernai nustatyta 30 vietinių gyventojų nelegalaus įdarbinimo atvejų (61 asmuo), o šiemet – jau 4 (7 asmenys).

Kitaip sakant, valdžios taip nemėgstamas ir keikiamas „šešėlis“ žemės ūkyje vis dar egzistuoja, tad apie šią problemą pakalbėjome su sektoriaus specialistais.

Spragos kvitų sistemoje

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis tvirtina, kad šiais laikais žemės ūkio bendrovės jau susitvarkiusios ir jokių nelegalių darbuotojų nesamdo... arba beveik nesamdo: „Manau, kad žemės ūkyje nelegalaus darbo neliko, ypač dabar, kai atsirado tie kvitai... Galiu atsakingai tai pasakyti apie žemės ūkio įmones, o apie atskirus ūkininkus kažkur savo mažuose ūkiuose aš nieko pasakyti negalėčiau... Tiesiog žemės ūkio įmonėse mes neturime jokios galimybės kažkaip nelegaliai kažką darbinti“.

Pasak pašnekovo, dabar egzistuojanti „įdarbinimo pagal kvitus“ sistema visiškai eliminuoja tokias galimybes – taikoma supaprastinta įdarbinimo tvarka 90 dienų: „Dabar kiekvienam laikinai įdarbintam asmeniui išrašomas kvitas, ir jis gali dirbti 90 dienų per metus, nieko nenuslėpsi ir nepaslėpsi. Galbūt gali pasitaikyti dar tam tikrų nepiktybinių pažeidimų, pavyzdžiui, rudenį skinant obuolius ar uogas į tą ūkį gali ateiti koks nors Petras arba Jonas, šiemet jau atidirbęs 90 dienų, tačiau aš, kaip ūkio subjektas, neprieinu prie jokios duomenų bazės, kad galėčiau pasitikrinti, ar jis jau atidirbo tas dienas ir ar aš galiu jį samdyti laikinam darbui. Šį klausimą mes jau kėlėme Žemės ūkio ministerijoje ir kitur: sutvarkykite šitą reikalą. Nes dabar nuobaudos taikomos ne tik už nelegalų darbą, bet ir už valdymo reikalavimų pažeidimus – tiesiog išskaitoma nuo tiesioginių išmokų net iki 3 procentų. Taigi, šis reikalas iki galo neišspręstas ir dabar nekaltus gali padaryti kaltais. Dabar taip išeina, kad Petrą ar Joną samdantis ūkininkas gali tik pasitikėti jų žodžiais, nes pats jų patikrinti niekaip negali – jeigu žmogus nesąžiningas, tai kaltas lieka darbdavys“.

Galbūt gali pasitaikyti dar tam tikrų nepiktybinių pažeidimų, pavyzdžiui, rudenį skinant obuolius ar uogas į tą ūkį gali ateiti koks nors Petras arba Jonas, šiemet jau atidirbęs 90 dienų, tačiau aš, kaip ūkio subjektas, neprieinu prie jokios duomenų bazės, kad galėčiau pasitikrinti, ar jis jau atidirbo tas dienas ir ar aš galiu jį samdyti laikinam darbui. Šį klausimą mes jau kėlėme Žemės ūkio ministerijoje... (Jonas Sviderskis)

Kodėl niekas nepanaikina tokios akivaizdžios nesąmonės, nors visur skelbiama apie „kovą su šešėliu“?

„Matote, dabar biurokratai pas mus yra labai išvargę ir persidirbę, - ironizuoja J. Sviderskis. – Jie vargšai suprakaitavę iš namų dirba, nuobaudas tik skirsto rankomis pūslėtomis... Kiti sėdi Maljorkoje ar dar kokiose salose „darbo atostogose“, treti važinėja tikrina, o tokios paprastos spragos sutvarkyti nėra kam... Užtat bausti visada atsiranda kam, nors mokame visus mokesčius ir jokių nelegalų pas mus nėra. Šita problema gal labiau liečia didelius sodus, kurie samdo žmones sezoniniam darbui. Kartais samdo vaikus... Bet vaikai obuolių skinti negali...“

Teisybės dėlei čia turime pastebėti, jog remiantis Darbo inspekcijos statistika, nelegaliai žemės ūkyje dirbančių nepilnamečių nei pernai, nei šiemet nenustatyta.

Sodininkai irgi neigia

Kreipėmės ir į Lietuvos verslinių sodų asociaciją „Vaisiai ir uogos“, kurios vadovė Vitalija Kuliešienė tvirtino, jog nelegalaus darbo sodų sektoriuje „tikrai nėra“: „Pas mus to tikrai nėra. Naudojamės kvitais ir nebėra prasmės turėti tą nelegalų darbuotoją – tiesiog niekam nereikia tos rizikos, todėl viską rodome, esame PVM mokėtojais, gauname išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, todėl nelegalus darbas pas mus seniai išgyvendintas... Pas mus tokių atvejų niekada nebuvo fiksuota, nors tikrintojų turime per akis ir mūsų asociacija tikrai nėra gausi. Nieko nepaslėptume net norėdami, o ir nėra tikslo, ypač po to, kai įvedė tuos kvitus, kur galima pasisamdyti laikinus darbuotojus 90 dienų...“.

V. Kuliešienė tvirtina, jog žemės ūkyje „nelabai rasite nelegalių darbuotojų“, nors Darbo inspekcija vis dėlto kažkur jų reguliariai aptinka: „Gal kokie pavieniai ūkininkai kažkur kaime dar vieną-kitą pasamdo, bet ir tai nelabai tikėtina, nes tą popieriuką užpildyti nėra sudėtinga, tiesiog nematau prasmės tuos nelegalus samdyti... O mus visi tikrina, jie ištisai važiuoja – nežinau, gal kiti nori skanių mūsų obuolių paragauti... Matote, mūsų visi sodai yra prie miesto, tikrintojams atvažiuoti labai lengva, o jeigu kas nors dar paskundžia, tai juk visi supranta, kokia tai rizika... Taip kad valdžios dėmesio mūsų sektoriui tikrai netrūksta. Mums darbuotojų, žinoma, trūksta – tiek genėjimui, tiek obuolių skynimui, bet per šitiek metų, kai šioje srityje dirbu, neteko girdėti, kad koks nors sodininkas būtų pagautas samdant nelegalius darbuotojus“.

Mums darbuotojų, žinoma, trūksta – tiek genėjimui, tiek obuolių skynimui, bet per šitiek metų, kai šioje srityje dirbu, neteko girdėti, kad koks nors sodininkas būtų pagautas samdant nelegalius darbuotojus. (Vitalija Kuliešienė)

Pasak pašnekovės, minėtoje kvitų sistemoje vis dar yra trūkumų: „Mūsų manymu, toje sistemoje padarytas pernelyg mažas neapmokestinimas minimumas, todėl žmonės turi susimokėti pajamų mokestį, kai viršija tą minimumą. Tai sukelia nepatogumų. Kitaip sakant, tie, kurie gerai dirba ir uždirba daugiau, tuomet tuos mokesčius sumoka darbdavys, t. y. mes. Žinoma, didžiausia problema, kad visą laiką trūksta darbuotojų, tame tarpe ir nekvalifikuotų. Ateina tik tie, kurių niekur kitur niekas nepriima. Mes jiems mokame ne valandinį užmokestį, o tiek, kiek jie priskina obuolių – mums tie kvitai yra geriau, tik reikia, kad valdžia padidintų neapmokestinamą minimumą, kuris nuo 2012 metų nesikeitė, o atlyginimai ženkliai per tą laiką išaugo. Todėl už tą mūsų darbo jėgą, kurios ir taip trūksta, dar reikia papildomus mokesčius valstybei mokėti. Bet čia nėra ta bėda, dėl kurios reikėtų nelegalius darbuotojus samdyti...“.

VMI informacija

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuolat primena gyventojams, užsiimantiems sezoniniais žemės ūkio ar miškininkystės darbais, kaip teisingai įforminti paslaugas, teikiamas pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus.

• Gyventojai gali teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos, vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai;

• Vienas paslaugas teikiantis asmuo turi teisę teikti paslaugas vienam gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų. Jeigu paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų paslaugų valandų skaičių;

• Asmuo paslaugą gali pradėti teikti tik tada, kai kvite įrašomi pirminiai duomenys ir išduodamas antrasis šio kvito egzempliorius, todėl prieš pradedant dirbti, paslaugų gavėjui būtina užpildyti visą reikiamą paslaugų kvito informaciją ir antrą kvito egzempliorių įteikti dirbsiančiam asmeniui;

• Pagal paslaugų kvitus uždirbta atlygio suma, viršijanti 1 750 eurų per metus, yra apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Pajamų mokestį nuo viršijančios sumos gyventojas turi susimokėti pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d., pateikdamas metinę pajamų deklaraciją;

• Paslaugų gavėjai už paslaugų teikėjus turi apskaičiuoti ir mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas;
• Paslaugų kvitų knygeles galima įsigyti VĮ Žemės ūkio duomenų centre.

Darbo inspekcijos komentaras

Pasikalbėję su ūkininkais dar kartą kreipėmės į VDI, kad pakomentuotų nelegalaus darbo sektoriuje situaciją.

„Pabrėžtina, kad dažniausiai žemės ūkio sektoriuje nustatomi atvejai, kai fiziniai asmenys teikia žemės ūkio paslaugas neturėdami žemės ūkio paslaugų kvito ar šio kvito galiojimo laikas yra pasibaigęs, asmenys vykdo veiklą nedeklaravę savarankiškos veiklos (pvz., neišsiėmę vadinamos individualios veiklos pažymos) bei ūkininkai (juridiniai ar fiziniai asmenys) nesudaro darbo sutarčių su savo darbuotojais“, - atsakė VDI komunikacijos tarnyba.

Pasak inspektorių, siekiant, kad žemės ūkio sektoriuje sumažėtų ekonomikos šešėlis, svarbus yra rinkos dalyvių sąmoningumas: „Visais atvejais sutarties šalys turi tinkamai įteisinti vykdomą veiklą, t. y. jeigu tarp šalių yra susiklostę darbo santykiai – sudaryti darbo sutartį ir pranešti Sodrai apie darbo sutarties sudarymą teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu šalys pageidauja vykdyti savarankišką veiklą – turi deklaruoti vykdomą veiklą, pvz., išsiimti individualios veiklos pažymą“.

Atsakomybė ir bausmės

Kartu VDI informuoja, jog atsakomybė už fizinio asmens nedeklaruotą savarankišką veiklą (pvz., asmens veiklą neturint individualios veiklos pažymos) nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog asmeniui, vykdžiusiam nedeklaruotą savarankišką veiklą, skiriama nuo 700 Eur iki 1 100 Eur dydžio bauda. Asmeniui, už pakartotinį pažeidimą, skiriama nuo 1 100 Eur iki 1 950 Eur dydžio bauda (Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 4 dalis).

Asmeniui, atlygintinai gavusiam žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas neišdavus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito, skiriama nuo 390 Eur iki 1 100 Eur dydžio bauda. Minėta atsakomybė nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė už nelegalų darbą taikoma tais atvejais, kai tarp šalių esant susiklosčiusiems darbo santykiams, dirbama be darbo sutarties ir (ar) nepranešus Sodrai apie darbuotojo įdarbinimą prieš 1 darbo dieną iki darbuotojo darbo pradžios. Atsakomybę už minėtus pažeidimus reglamentuoja tiek Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnis, tiek Užimtumo įstatymo 56 straipsnis. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis už nelegalų darbą taikoma ši atsakomybė:

• darbdaviui (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) skiriama nuo 2 000 Eur iki 5 000 Eur dydžio bauda (ANK 95 str. 1 d.);
• darbdaviui (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) už pakartotinį pažeidimą skiriama nuo 5 000 Eur iki 6 000 Eur dydžio bauda (ANK 95 str. 2 d.);
• darbdavio (juridinio asmens) vadovui ar kitam atsakingam asmeniui skiriama nuo 1 500 Eur iki 5 000 Eur dydžio bauda (ANK 95 str. 1 d.);
• darbdavio (juridinio asmens) vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už pakartotinį pažeidimą skiriama nuo 5 000 Eur iki 6 000 Eur dydžio bauda (ANK 95 str. 1 d.);
• darbdaviui (juridiniam asmeniui) skiriama nuo 3 iki 12 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;
• darbdaviui (juridiniam asmeniui) už pakartotinį pažeidimą skiriama nuo 6 iki 24 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.