Nematoma grėsmė patalpose: kodėl oro filtrai gali labiau kenkti nei padėti?

„Patalpų oras gali būti stipriai užterštas. Dažnai žmonės apie tai net nesusimąsto, nes ši tarša nėra taip lengvai matoma kaip lauko aplinkoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto projektų valdymo ir plėtros vadovė dr. Rasa Žostautienė.

Reaguodami į šią nematomą, bet itin reikšmingą problemą, KTU mokslininkai vykdo tyrimus, skirtus oro filtrų eksploatacinių ir higieninių savybių gerinimui. Projekto metu nagrinėjamos technologijos, kurios ateityje galėtų padėti filtrus naudoti efektyviau, lengviau prižiūrėti ir sumažinti su jų keitimu susijusias išlaidas bei atliekų kiekį.

„Tai itin svarbu, nes šiandien dažniausia praktika – filtrą tiesiog pakeisti. Mūsų tyrimų tikslas – įvertinti, kaip būtų galima prailginti filtrų naudojimo laiką ir palengvinti priežiūrą, kartu atsižvelgiant į tai, kad filtruose besikaupiantys mikroorganizmai gali prisidėti prie nemalonių kvapų susidarymo. Tokie sprendimai padėtų sumažinti filtrų priežiūros išlaidas, atliekų kiekį ir palengvintų filtrų naudojimą“, –  tikina KTU Medžiagų mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Simas Račkauskas.

Filtrai greitai užsiteršia

S. Račkauskas pasakoja, kad patalpų oro kokybė priklauso ne tik nuo to, kas patenka iš išorės, bet ir nuo to, kas vyksta pačioje vėdinimo, šildymo, kondicionavimo ar rekuperacijos sistemoje. Tai viena svarbiausių problemų.

„Filtruose ilgainiui kaupiasi ne tik dulkės, bet ir susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis, ypač kai yra drėgmės, temperatūrų svyravimų ar kondensato. Vartotojas tai kartais jaučia kaip nemalonų, „užsistovėjusį“ kvapą, panašiai kaip automobilių oro kondicionavimo sistemose“, – sako KTU mokslininkas.

R. Žostautienė pastebi, kad dažniausia klaida ta, kad filtrai prisimenami tik tada, kai sistema pradeda veikti prasčiau arba atsiranda nemalonus kvapas.

„Įprasti filtrai gana greitai užsiteršia, prastėja jų eksploatacinės savybės, o pats filtras tampa teršalų ir mikroorganizmų kaupimosi vieta. Dažniausiai tokie filtrai tiesiog pakeičiami naujais, nes juos valyti sudėtinga arba neefektyvu. Tai didina tiek vartotojų išlaidas, tiek atliekų kiekį, todėl problema yra ir ekonominė, ir ekologinė“, – teigia R. Žostautienė.

Būtent todėl mokslininkai siekia keisti žmonių požiūrį į filtrus – tam tikrais atvejais užtenka juos tinkamai prižiūrėti, todėl keisti į naujus – nebūtina. Anot jų, tai ypač aktualu ten, kur svarbi ne tik filtravimo kokybė, bet ir higiena, pavyzdžiui, maisto apdirbimo įmonėse, gydymo įstaigose ar kitose aplinkose, kur biologinės taršos rizika yra didesnė.

Išskirtinumas – funkcijų visuma

Svarbu pabrėžti, kad KTU mokslininkai nekuria naujo filtro tipo. Projekto metu daugiausia dėmesio skiriama galimybėms pagerinti jau naudojamų filtravimo sprendimų eksploatacines ir priežiūros savybes.

„Tai reiškia, kad į įprastus filtrus galima žvelgti ne tik kaip į keičiamą dalį, bet ir kaip į sistemą, kurios naudojimo trukmė, higiena ir priežiūra gali būti tobulinamos. Tokie sprendimai ateityje galėtų būti aktualūs įvairiose srityse – pramonėje, buityje ar transporte – kai norima, kad įrengtos filtravimo sistemos būtų efektyviau prižiūrimos ir tarnautų ilgiau“, – teigia R. Žostautienė.

Pasaulyje yra įvairių oro kokybės gerinimo sprendimų – skirtingų tipų filtrai, įvairios antibakterinės medžiagos, paviršių dangos ar papildomos oro apdorojimo technologijos. Tačiau dažniausiai tokie gaminiai sprendžia vieną konkrečią problemą, yra sudėtingi ar turi kitų ribojimų.

„Mūsų projekto vertė yra platesnis požiūris į filtrų naudojimo ciklą – nuo oro kokybės ir higienos iki priežiūros, ekonomiškumo ir tvarumo. Siekiame kurti praktiškus sprendimus, pritaikomus realiomis naudojimo sąlygomis ir padedančius spręsti kelias aktualias problemas vienu metu“, – pažymi S. Račkauskas.

KTU informacija