Nematomos ligos – tarsi lėtinis skausmas be diagnozės: kodėl pacientai lieka nesuprasti

Vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė pastebi, kad pacientai vaistinėje dažniausiai ieško greito skausmo numalšinimo, tačiau ilgalaikiam palengvėjimui būtina suprasti, kas tą skausmą sukelia.

„Kelis mėnesius vaistinėje lankėsi jauna moteris, besiskundusi pilvo spazmais ir vidurių užkietėjimu. Nors simptomai priminė DŽS, įtarimą sukėlė tai, kad skausmai stiprėjo naktimis ir gulint, o judant silpnėjo. Tik vėliau paaiškėjo, jog juos sukėlė kiaušidžių endometriozė. Šis atvejis dar kartą primena, kaip svarbu ieškoti tikrosios skausmo kilmės“, – istorija dalijasi ji.

Vaistininkės teigimu, fibromialgija, DŽS ar lėtiniai uždegimai yra vadinami „nematomomis“ ligomis, nes išoriškai žmogus dažniausiai atrodo visiškai sveikas, nors iš tiesų nuolat patiria skausmą, nuovargį ar diskomfortą.

„Dėl nematomų ir kintančių simptomų pacientai dažnai susiduria ir su aplinkinių nuvertinimu ar net įtarimais simuliacija. Vieną dieną savijauta gali būti geresnė, kitą – gerokai blogesnė, todėl ligą aplinkiniams suprasti dar sunkiau“, – teigia L. Stočkutė-Plytnikė.

Sunkiai paaiškinami simptomai

Pacientai, sergantys fibromialgija, DŽS ar lėtiniais uždegimais, dažniausiai skundžiasi pasikartojančiais ir sunkiai nuslopinamais simptomais – migruojančiu skausmu, stipriu nuovargiu, miego sutrikimais, galvos skausmais, padidėjusiu jautrumu šalčiui ir garsams, galūnių tirpimu, nerimu.

„Fibromialgijai būdingi išplitę raumenų ir kūno skausmai, vadinamasis „smegenų rūkas“ ir nuovargis. DŽS dažniausiai pasireiškia pilvo skausmais, spazmais, pūtimu, kintančiu tuštinimusi, diskomfortu po valgio ar pykinimu, o lėtiniai uždegimai – sąnarių skausmu ir sąstingiu, nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, kartais ir karščiavimu“, – sako ji.

Atsiriboja nuo socialinio gyvenimo

Anot vaistininkės, lėtinį skausmą sukeliančios būklės stipriai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Nuolatinis skausmas tampa fonu, kuris sekina, trukdo susikaupti ir gyventi įprastą gyvenimą.

„Neprognozuojami simptomai kelia bejėgiškumo jausmą, nerimą, savivertės kritimą, pyktį ant savo kūno, kartais – ir depresijos požymius. Mažėja darbingumas, mokymosi galimybės ir žmonės pamažu ima izoliuotis: vengia išvykų, renginių, darbo ar mokyklos, bijodami simptomų paūmėjimo netinkamu metu“, – tvirtina ji.

Kai nėra aiškaus gydymo

Kai žmogus gyvena su lėtiniu skausmu ir neturi aiškaus gydymo, vaistinė dažnai tampa vieta, kur jis pagaliau būna išgirstas. Pripažinimas, kad skausmas yra tikras, net jei jo nesimato, mažina nerimą ir suteikia pacientui saugumo.

„Visuomet įvertiname rizikas: ar nėra ūmių simptomų, per didelio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ar vaistų sąveikų – ir, esant poreikiui, nukreipiame pas gydytoją. Nors dažnai tikimasi greitų sprendimų, lėtinių ligų valdymui reikalingas pastovumas – reguliarus judėjimas, šilumos terapija, kokybiškas miegas, subalansuotas dienos ritmas ir lėtas, reguliarus maitinimasis, ypač sergant DŽS“, –  teigia L. Stočkutė-Plytnikė.

Kas padeda sušvelninti simptomus?

Vaistininkės teigimu, lėtinių ligų simptomams palengvinti naudingi gali būti magnis, B grupės vitaminai, omega-3, miegą gerinantys preparatai, o esant sąnarių skausmams – kolagenas su vitaminu C. Sergant DŽS galima rinktis probiotikus, skaidulas, simetikoną ar švelnius spazmolitikus, o lėtinio uždegimo atveju – vitaminą D, cinką ir kurkuminą, jei nėra kontraindikacijų.

„Reikėtų vengti perteklinio nuskausminamųjų vartojimo – daugelio lėtinių būklių skausmą palaiko padidėjęs centrinis jautrumas, todėl vaistai tampa neveiksmingi, o jų šalutinį poveikį patiria skrandis, inkstai ir širdis. Todėl ypač svarbu nedelsti ir laiku kreiptis į specialistus, kad būtų įvertinta tikroji simptomų kilmė ir parinktas tinkamas gydymas“, – apibendrina L. Stočkutė-Plytnikė.

„Idea Prima“ informacija