AAD skelbia, kad 2025 m. apskaičiuotas 31 žalos gyvūnijai atvejis (2024 m. – 28 atvejai). Bendra žalos suma šiemet ženkliai išaugo ir siekia 159 362 Eur, 2024 m. ji sudarė 85 359 Eur.
Draudžiamu metu (po sezono) buvo sumedžiotos briedžių patelės.
Panevėžio rajone neteisėtai sumedžiotos draudžiamu laiku net trys elnių patelės, iš kurių dvi – vaikingos.
Apskaičiuota žala aplinkai šiuo atveju siekė 25 506 Eur.
Dažnu atveju šių nusižengimų metu buvo neteisėtai sumedžioti gyvūnai. Nustatyti keli atvejai, kai asmenys ne tik medžiojo ir gabeno neteisėtai sumedžiotus gyvūnus neturėdami teisės medžioti, bet ir medžiojo su nelegaliais ginklais. Dėl šių pažeidimų informacija perduota Policijos departamentui, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.
Nors šiurkščių pažeidimų skaičius šiek tiek augo, bet džiugina, kad daugelis medžiotojų vis mažiau toleruoja daromus pažeidimus. Dažnu atveju patys medžiotojai perduoda informaciją aplinkos apsaugos pareigūnams, ypač tais atvejais, kai sumedžiotos vyresnės nei leistina briedžių patelės. Medžiotojai neprisiima kitų medžiotojų padarytų pažeidimų ir jų neslepia, o viešai deklaruoja atvejus pranešdami aplinkosaugininkams. Glaudus bendradarbiavimas su medžiotojais leidžia identifikuoti ir nustatyti asmenis, kurie šiurkščiai pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) vertina, kad Aplinkos apsaugos departamentas, viešindamas 2025 m. nustatytus medžioklės pažeidimus, taip pat pabrėžia svarbų faktą – nemaža dalis jų išaiškinama būtent dėl pačių medžiotojų bendradarbiavimo ir atsakingos bendruomenės pozicijos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dalį šiurkščių pažeidimų padaro asmenys, apskritai neturintys teisės medžioti. Tokie atvejai nėra atsakingos medžioklės dalis – tai brakonieriavimas, neretai susijęs su nelegaliais ginklais ar draudžiamomis priemonėmis (kilpomis, spąstais ar netgi šunimis). Todėl būtina aiškiai atskirti šiuos nusikaltimus nuo teisėtai veikiančios medžiotojų bendruomenės.
Mūsų žiniomis, dalis nustatytų pažeidimų yra techninio pobūdžio – susiję su medžioklės dokumentų pildymu ar kitais administraciniais reikalavimais. Svarbu pabrėžti, kad medžiotojai tokių atvejų neslepia ir bendradarbiauja su aplinkosaugos institucijomis, todėl nemaža dalis pažeidimų ir yra nustatoma. Šie techniniai atvejai neturėtų būti klaidingai priskiriami šiurkštiems pažeidimams, nes medžiotojai nesiekia tokių pažeidimų – juos dažnai iššaukia ne visuomet aiškus ar logiškas teisės aktų reglamentavimas. LMŽD dėl šių spragų jau yra pateikusi siūlymus Aplinkos ministerijai.
Medžiotojų bendruomenė yra svarbi laukinės faunos apsaugos ir valdymo dalis. Didžioji dalis medžiotojų laikosi teisės aktų, prisideda prie laukinės gyvūnijos populiacijų reguliavimo, gamtos išteklių apsaugos ir patys padeda identifikuoti pažeidimus. Todėl skaidrus bendradarbiavimas su aplinkosaugos institucijomis yra būtinas siekiant atsakingos ir tvarios medžioklės.
Belieka ir toliau bendromis pastangomis šviesti bendruomenę apie atsakingą elgesį gamtoje, saugią ir etišką medžioklę bei siekti, kad būtų išvengta tiek šiurkščių, tiek ir mažareikšmių techninių pažeidimų.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nuosekliai pasisako už atsakingą, teisėtą ir tvarią medžioklę. Aplinkosauga ir medžioklė nėra priešingybės – tai vienas kitą papildantys principai, kurių bendras tikslas yra saugoti, puoselėti ir išlaikyti sveiką bei subalansuotą laukinę gyvūniją.
AAD ir LMŽD informacija