Nenutrūkstama pasėlio produktyvumo grandinė: kodėl derliaus potencialą lemia silpniausia dalis

Sėjomaina ir dirvos paruošimas – pasėlio pagrindas

„Agrochemos“ augalų apsaugos produktų vadovas Nerijus Naglius įsitikinęs, kad pasėlio potencialas prasideda gerokai anksčiau, nei į lauką išvažiuoja purkštuvas ar sėjamoji.

„Svarbiausias pradinis etapas yra taisyklinga sėjomaina. Monokultūra ir intensyvus atsėliavimas tiesiogiai didina patogenų kiekius dirvožemyje. Minesotos universiteto ilgalaikiai tyrimai įrodo, kad, įterpus nevarpinių priešsėlių (rapsų ar ankštinių augalų), varpų fuzariozės ir jos išskiriamų pavojingų toksinų riziką galima sumažinti 30–50 procentų. Be to, įvairiapusė sėjomaina dirvožemio biologinį aktyvumą padidina 25–30 procentų“, – sako įmonės augalų apsaugos produktų vadovas.

Augalininkystės skyriaus vadovė Rasa Stefanovičienė atkreipia dėmesį į kitą žingsnį – tolygios sėklos guoliavietės suformavimą ir drėgmės išsaugojimą. „Nesvarbu, koks pasirinktas dirbimo būdas (arimas, supaprastintas žemės dirbimas ar tiesioginė sėja), dėl netolygaus dirvos įdirbimo ir natūralių granuliometrinių netolygumų pasėlis sudygs nevienodai“, – teigia ji ir perspėja, kad netolygiai besivystančiame pasėlyje tampa itin sunku parinkti optimalų augalų apsaugos produktų purškimo laiką ir atsiranda didelė rizika sukelti augalų fitotoksiškumą.

„Agrochemos“ pardavimų vadovė Lina Magilevičienė primena apie organinių liekanų skaidymo ypatumus po derliaus nuėmimo: „Šiaudai turi būti susmulkinti iki 3–5 centimetrų ir tolygiai paskleisti, nes augalų liekanose žiemoja patogenai – Fusarium spp., Pyrenophora spp. bei Zymoseptoria spp. Šiaudus reikia papildomai apdoroti biologiniais preparatais, kurių sudėtyje yra Trichoderma spp. grybų, kartu derinant juos su azoto trąšomis (5–8 kg v. m. N vienai tonai šiaudų)“.

Sėklos sveikatingumas ir rudeninis augalo imunitetas

Pasirinkus nepatikrintos kokybės ūkinę sėklą, pasėlio startinis potencialas gali būti apribotas jau pradiniame etape.

„AHDB tyrimai rodo, kad sertifikuota C2 atsėlio sėkla dėl dygimo energijos ir kalibravimo užtikrina 7–15 procentų didesnį derliaus priedą, o panaudoję kokybiškus beicus, daigus apsaugosime nuo pavasarinio pelėsio, kietųjų, dulkančiųjų kūlių ir pašaknio ligų“, – žiniomis dalijasi Nerijus Naglius.

L. Magilevičienė įžvelgia ir ne visai gerų tendencijų, kai kurie ūkininkai, norėdami optimizuoti sąnaudas, svarsto mažiau naudoti mikro- ir makroelementų per rudeninį tręšimą. Anot jos, tai rizikingas sprendimas. „Mažiau gautų trąšų rudenį silpnina augalų imunitetą: be pakankamo fosforo kiekio neišsivysto stiprus šaknynas, kai trūksta kalio ląstelių, sultys netenka turgoro, tai skatina prastesnį žiemojimą, o siera ir magnis yra būtini sklandžiam azoto pasisavinimui bei fotosintezei“, – sako Pardavimų skyriaus vadovė.

Jai antrina „Agrochemos“ mikroelementinių produktų vadovas Mantas Kačiušis, kuris patikslina, kad šaknų mitybą papildo tręšimas per lapus rudenį: tikslinis boro, mangano, cinko, vario ir kalcio panaudojimas padeda sutvirtinti ląstelių sieneles ir užtikrina stipresnį imunitetą, todėl grybinių ligų pradams tampa žymiai sunkiau prasiskverbti į augalo audinius.

Augalų apsaugos laikas ir javapjūtė

Renkantis augalų apsaugos produktus, svarbi ne vien veiklioji medžiaga, bet ir produkto sudėtyje esantys priedai, kurie užtikrina kokybišką preparato pasiskirstymą ir pasisavinimą.

„Praktika rodo, kad net identiškos veikliosios medžiagos produktai su skirtingomis formuliacijomis lauke veikia nevienodai. Vegetacijos laikotarpiu svarbu laiku ir tikslingai panaudoti augalų apsaugos produktus. Pavyzdžiui, Europos integruotos augalų apsaugos (ENDURE) tinklo atlikti tyrimai patvirtina, kad net ir pasirinkus aukščiausios kokybės fungicidą, bet pavėlavus atlikti purškimą vos 4–6 dienomis nuo patogeno infekcijos pradžios, preparato efektyvumas sumažėja 25–40 procentų, o kartu atsiranda rizika vystytis atsparumui“, – perspėja Augalininkystės skyriaus vadovė Rasa Stefanovičienė.

Pasėlio augimo grandinę užbaigia derliaus nuėmimo laikas. Visi įmonės specialistai bendrai sutaria, kad neigiamos įtakos gali turėti per ankstyvas kūlimas: nukūlus nevisiškai subrendusį pasėlį, kyla grėsmė patirti didesnes džiovinimo ir valymo sąnaudas, o žieminių rapsų derliaus kiekis ir kokybė gali nerodyti tikrojo veislės potencialo. Seklus ražienų skutimas po derliaus nuėmimo skatina pabirų ir piktžolių dygimą, paspartina organikos skaidymą ir pradeda naują grandinės ciklą. Taigi, išvada viena – tvarų derlių lemia ne vienas sprendimas, o visa auginimo grandinė nuo dirvos ir sėklos iki mitybos, apsaugos bei derliaus nuėmimo. Kiekviena tinkamai atlikta grandis padeda išsaugoti pasėlio potencialą.

„Carat“ informacija

Nr. 206/7