Nepabūgo investuoti į naują fermą

GPK Šiaulių skyriaus vadovė N. Stankevičienė ūkininkui A. Balčiūnui patarė gerinti bandą, kad galėtų primelžti daugiau kokybiško pieno. Aldona SIREIKIENĖ ,,ŪP“ korespondentė Akmenės rajono Kanteikių kaime ūkininkaujantys Antanas ir Angelė Balčiūnai laiko daugiau nei pusšimtį melžiamų karvių, deklaruoja 132 ha dirbamos žemės. Prieš penkerius metus, paėmę paskolą iš banko, ūkininkai pastatė modernią 100 karvių fermą. Pirmiausia šeima investuoja į ūkį, o paskui remontuos senelių namą, kuriame gyvena: ketvirta Balčiūnų karta užaugo 1936 m. statytoje medinėje troboje. Pieno sektoriuje trūksta stabilumo Gyvulių produktyvumo kontrolės (GPK) Šiaulių skyriaus vadovė Nijolė Stankevičienė ,,ŪP“ sakė, kad statyti naują karvių fermą ūkininkams buvo didelis iššūkis ir rizika, nes pieno sektoriuje trūksta stabilumo, žaliavinio pieno supirkimo kainos kol kas buvo mažos, nepadengia gamybos kaštų. Darbštūs ir atkak­lūs ūkininkai A. ir A. Balčiūnai nusprendė modernizuoti pieno ūkį, paėmė iš banko paskolą ir 2012 m. pabaigoje pastatė naują fermą. Ir neapsiriko – visur tvarka, pagerėjo sąlygos ir darbuotojams: yra buitinės patalpos, visi patogumai. Skyriaus vadovė gyrė ūkininkų šeimą už tokį ryžtingą žingsnį. Pieno blokas. Ūkininkas A. Balčiūnas yra sėslus žmogus, suleido šaknis savo gimtinėje, ūkio startui turėjo 12 ha senelio paveldėtos žemės. Ūkį įregistravo 1998 m. Pradžiai turėjo tik vieną melžiamą karvę ir seną traktorių. Banda kasmet didėjo, didėjo ir dirbamos žemės plotai. ,,Mes su žmona nusprendėme, kad pirma sukursime ūkį, nusipirksime, kiek dar aplinkui rasime, dirbamos žemės, o jau paskui pradėsime remontuoti vėjų perpučiamą senelio statytą trobą. Mūsų gyvenimo vektorius – šeima ir žemė, todėl niekada nepametėme pasirinktos krypties, sunkiai dirbome, užauginome tris vaikus. Jau dabar šviesėja mūsų padangė: nelengvai uždirbtus pinigus investavome į ūkį, nusipirkome našios technikos žemei dirbti, gyvuliams laikyti pastatėme fermą, o svarbiausia – pieno supirkėjai pradėjo mokėti normalią kainą už žaliavinį pieną. Neseniai gavome pranešimą, kad už pieno kg jau gausime po 0,30 Eur. Gal pagaliau pradės taisytis reikalai pieno rinkoje, padėtis stabilizuosis, tada mes galėsime planuoti savo veiklą, greičiau atsiskaityti su banku. Norime nusipirkti pašarų dalytuvą, reikia dvigubai didesnio pieno šaldytuvo. Per mėnesį parduodame 30 t pieno“, – apie ūkio planus kalbėjo A. Balčiūnas. Dabar jie laiko 55 melžiamas karves, turi 35 telyčias, keletą buliukų, mėsai laiko kiaulių, pusšimtį mėsinių paukščių, 30 dedeklių vištų. Natūrinis šeimos ūkis, šeimynos stalui – tik pačių užauginti produktai, namuose kepta duona iš savų kviečių. ,,Piendavės yra mūsų maitintojos, joms mes paruošiame kokybiškų kombinuotųjų pašarų, duodame papildų, mineralų“, – kalbėjo ūkininkė A. Balčiūnienė. Ūkininkai nusiteikę filosofiškai Ūkininkus Antaną ir Angelę galima vadinti kaimo filosofais. Jų kitoks požiūris į žemę ir supančią aplinką. Jie gyvena santarvėje su gamta, saugo dirvožemį, į laukus nepila daug chemijos, tręšia mėšlu, geriau jau mažesnis derlius, bet užaugina sveiką produkciją. Savo ūkininkavimą jie vadina tausojamąja žemdirbyste. Ūkyje dirba trys etatiniai darbuotojai. Balčiūnams svarbiausia, kad šalia esančiam neištartų netinkamo žodžio, nieko nenuskriaustų ir neįžeistų. Jie džiaugiasi, kad pavyko užauginti gerus ir dorus vaikus – sūnus Marių ir Ovidijų, dukrą Sandrą, sulaukė dviejų vaikaičių. Tai – jų gyvenimo pamatas. Į tėvų namus Kanteikių kaime vaikus traukia gražūs tėvų santykiai, motinos kepama gardi duona. Beje, Angelė puiki šeimininkė, yra dirbusi valgykloje vyr. virėja, baigė tuometį Vilniaus kooperacijos technikumą. Antanas – mechanizatorius, prieš pradėdamas ūkininkauti daugelį metų Šiauliuose dirbo vairuotoju. Ūkininkų šeima gyvena senoje troboje, kurioje saugomos čia gyvenusių senelių, Antano tėvų relikvijos, seni daiktai. Ir durų rankenos, kurias lietė daug čia gyvenusių brangių žmonių, iki šiol išliko. ,,Mums smagu čia gyventi, ramu, tylu, nuo kalvelės atsiveria graži panorama. Sode dar daug senųjų obelų, kurios iki šiol nokina raudonšonius obuolius. Mūsų sodyboje gyvena giminės atmintis. Kaime išretėjo žmonių. Bet aš negalėčiau kitur gyventi, čia gimiau, čia mano vaikai užaugo. Ketvirta Balčiūnų karta iš čia pakėlė sparnus“, – romantiškai nusiteikęs modernų pieno ūkį kuriantis ūkininkas A. Balčiūnas.   Prieš penkerius metus ūkininkai A. ir A. Balčiūnai pastatė naują fermą. Atskira patalpa fermoje skirta veršeliams.