Nesaugios paukštienos dažniau aptinkama tarp įvežtinių produktų

Šiais metais iki gegužės 28 d. iš viso buvo gauti 29 pranešimai dėl nesaugios paukštienos ir paukštienos pusgaminių: 11 atvejų operatyviai užfiksuoti pačių įmonių savikontrolės metu, o 18 atvejų nustatyta po VMVT patikrinimų. Nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių dažniau aptinkama tarp įvežtinių produktų: lenkiškos paukštienos nustatyta 16 atvejų, o lietuviškos – 12, – šiemet nustatytas ir 1 atvejis braziliškos kilmės paukštienoje. Palyginus, per 2025 metų tą patį laikotarpį 14 atvejų nustatyta lenkiškoje ir 4 lietuviškoje paukštienoje. 

„Tiekėjų pasirinkimas yra pačių ūkio subjektų prievolė, todėl verslas privalo vertinti savo partnerius per „padidinamąjį stiklą“, reguliariai juos audituoti ir reikalauti įrodymų, kad įsigyjama iš jų produkcija saugi, kad į rinką nepatektų užkrėstos žaliavos, – pabrėžia VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė. – Jei įmonė savikontrolės metu pati nustato problemą, ją sustabdo ir praneša Tarnybai – jokios baudos jai negresia, nes tai atsakingo verslo veikimas. Tarnyba kartu  sklaido ir pirkėjus gąsdinančius mitus – pranešimų ar realių faktų, kad į mėsą yra „leidžiamas vanduo“ tam, kad ji neva taptų „sunkesnė“ parduodant, fiksuota nebuvo, tokių indikacijų Tarnyba neturi. Natūraliai 100 g svorio mėsoje gali būti nuo 45 iki 75 g vandens. Tačiau jokio pridėtinio vandens negali būti. Jei tokie pažeidimai būtų nustatyti, tai jau traktuojama kaip klastojimas ir už tai atsakingiems subjektams grėstų tūkstantinės baudos. Vartotojai, įtarę tokius atvejus, turėtų nedelsdami pranešti Tarnybai“.  

Siekdama paskatinti skaidrumą VMVT sukūrė įrankį, skirtą padėti vartotojams identifikuoti bei vertinti pardavimo vietas ir pardavėjų atsakingumą. Naudodamiesi nuolat atnaujinama Skubių pranešimų apie saugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) švieslente vartotojai gali realiu laiku matyti, kuriose įmonėse ir kaip dažnai pasikartoja pažeidimai. Taip pat galima pasitikrinti, kurie produkcijos tiekėjai rinkai pateikė nesaugius produktus, ir rinktis tuos maisto subjektus, kurie nesaugių produktų švieslentėje minimi retai.  
Salmonella bakterija išlieka viena klastingiausių maistu plintančių bakterijų pasaulyje dėl savo unikalaus gebėjimo prisitaikyti. Perdirbimo įmonėse ar namų virtuvėse ji gali žaibiškai išplisti per nevalytus įrankius, konvejerius ar tiesiog darbuotojų rankas. Verslo logistikoje didžiausias galvos skausmas – nutrūkusi „šalčio grandinė“ transportavimo metu ir nešvarios, po ankstesnių krovinių nedezinfekuotos dėžės, virstančios idealia terpe daugintis bakterijoms. 

RASFF švieslentėje vartotojai taip pat pastebi, kad kai kurie nesaugūs produktai, ypač greito vartojimo (šviežia mėsa ir pan.), atsiranda jau po galiojimo laiko pabaigos. Taip atsitinka todėl, kad paimto produkto mėginio ištyrimas užtrunka kartais ilgiau nei galioja produktas. Didelė dalis tokių pranešimų apie nesaugius produktus ateina iš užsienio šalių, todėl atvejo tyrimo trukmė taip užtrunka. Vis dėl to apie nesaugius produktus vartotojai vis tiek privalo būti informuoti, nes dažnas yra linkęs nusipirkti produktų daugiau – dalį suvartoti, o kitą užšaldyti ir pan.  

VMVT primena, kad pavojaus galima visiškai išvengti namuose laikantis trijų pagrindinių taisyklių: pirmiausia, paukštiena privalo būti termiškai apdorota taip, kad jos vidinė temperatūra pasiektų bent 70 °C laipsnių temperatūrą, antra, būtina visiškai atskirti įrankius ir pjaustymo lenteles, kurios skirtos žaliai mėsai, o kurios paruoštam maistui. Galiausiai, pamatinis saugumo garantas yra kruopštus rankų plovimas po kiekvieno prisilietimo prie žalios mėsos ar kiaušinių bei reguliari paviršių dezinfekcija. 

VMVT informacija