Nesusikalbėjimas su valdžia žlugdo ekologinius ūkius

Per pastarąjį dešimtmetį iš ekologinės gamybos pasitraukė beveik 400 ūkių, tačiau bendras laukų, kuriuose auginami ekologiški produktai, plotas ūgtelėjo beveik 120 tūkst. ha. Nors šiandien daugiausia vyrauja smulkūs – iki 30 ha – ūkiai, jie tesudaro 5 proc. bendro gamybos ploto. Nyksta ir ekologiniai gyvulininkystės ūkiai. Plėtrai koją kiša netobulos ekologinio ūkininkavimo taisyklės.

Ūkių mažėja, plotai didėja

Praėjusią savaitę vykusiame „Ekoagros“ seminare „Ekologinės gamybos sertifikavimo naujovės ir ypatumai“ I sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis pažymėjo, kad ekologiškai ūkininkaujančiųjų mažėja, bet auga gamybos plotai. 2017 m. ekologinėje sistemoje dalyvavo 2 491 ūkininkas, 2018 m. – 66 ūkiais mažiau. Iš viso per ketverius metus iš ekologinio ūkininkavimo sistemos pasitraukė 247 ūkiai, bet nuo 2015 m. sparčiai augo gamybos plotai. Štai prieš ketverius metus jų buvo 220 tūkst. ha, praėjusiais metais – 244 345 ha (palyginti su 2017 m., pernai išaugo 5 343 ha).

Pasikeitė pasėlių struktūra

Kalbant apie ūkių pasiskirstymą pagal dydį, didelę dalį ekologinės gamybos ūkių vis dar sudaro smulkūs, iki 30 ha, ūkiai. Tokių praėjusiais metais buvo net 830. Tačiau deklaruojami plotai – tik lašas bendroje ekologinėje sistemoje – vos 12 tūkst. ha. Pasak V. Masionio, ekologinės sistemos pagrindą sudaro ūkiai nuo 50 iki 100 ha ir nuo 100 iki 200 ha. Pačių stambiausių ūkių, dirbančių virš 1 000 ha žemės, praėjusiais metais buvo 17.

Sertifikavimo įstaigos atstovas taip pat atkreipė dėmesį į besikeičiančią pasėlių struktūrą. Anot jo, prieš dešimtmetį varpiniai augalai sudarė apie 70 proc. visų pasėlių, o praėjusiais metais jų buvo 40 proc. Beveik tiek pat, kiek ir daugiametės žolės. Tokią kaitą, anot V. Masionio, lėmė į ekologinę gamybą drąsiau žengę uždaro ciklo ūkiai, auginantys įvairius gyvulius.

„Pavyzdžiui, speltos kviečius auginti 2017 m. buvo labai populiaru. Visi jų prisėjo, bet vėliau neturėjo kur dėti. Todėl pernai jų plotai mažėjo. Pernai daugiausia augo avižų, žirnių, pupų, miežių, lubinų plotai. Kalbant apie daržoves, bulvių sodinta daugiau, o morkų, kopūstų, burokėlių svogūnų plotai gal nedaug, bet vis vien augo“, – dėstė V. Masionis.

Vis dėlto nyksta ir ekologiniai gyvulininkystės ūkiai. 2017 m. jų sertifikuota 1 100, pernai – 1 069. Juose buvo laikomos 14 485 melžiamos karvės, 11 307 karvės žindenės, 432 buliai reproduktoriai, 31 770 galvijų prieauglio, 442 arkliai, 1 060 ožkų, 24 209 avys, 142 kiaulės, 1 176 elniniai gyvūnai. Gerokai išaugo vištų dedeklių skaičius. Palyginus dvejus praėjusius metus, šių paukščių auginta 3 945 daugiau.

Kada ekologijoje tinka GMO?

Ekologiškų kiaušinių gamybą galėjo paskatinti ir Europos Komisijos pratęsta išimtis, kad iki 18 savaitės amžiaus vištaites galima įsigyti iš įprastinių ūkių, o mėsinius viščiukus – tik vienadienius. Seminare dalyvavusius ūkininkus domino patarimai dėl ekologiškai auginamų vištų lesalo. Paukštininkams buvo neaišku, ar paukščiams galima duoti lesalų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų, nes žinoma, kad ekologinėje gamyboje griežtai draudžiami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). V. Masionis patikslino, kad vienas iš pagrindinių ekologinės gamybos principų - nenaudoti GMO ir iš jų pagamintų produktų. Dėl to griežtai draudžiama paukščius lesinti, jei lesaluose yra GMO produktų.

Chemizuota sėkla – tik dirvai gerinti

Ūkininkams taip pat buvo aktualu sužinoti, ar galima ūkiuose laukus tręšti mėšlu, srutomis, įsigytomis iš chemizuotų ūkių. V. Masionis užtikrino, kad tai daryti leistina tik tuo atveju, jei organinė trąša perkama iš nedidelių, iki 300 gyvulių laikančių ūkių. Šis reikalavimas numatytas dėl to, kad organinė trąša atkeliautų iš neintensyvios gamybos ūkių. Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus, skaičiuojant azoto kiekį. Lenkijoje ta pati taisyklė kiek griežtesnė – ten neintensyviu ūkiu laikomas toks, kuriame auginama iki 40 gyvulių.

Augalininkai taip pat teiravosi, ar auginant įsėlį ir posėlį galima naudoti chemizuotą sėklą. Pasak V. Masionio, ji tinkama tik tada, jeigu augalai nebus auginami produkcijai, tarkime, pašarams. „Pavyzdžiui, dobilus galite sėti dirvai pagerinti. Tokiam pasėliui auginti galima pirkti bet kokią sėklą: iš kaimyno, turgaus, įmonės. Jokių dokumentų nereikalausime. Svarbiausia, kad pasėlis nebūtų naudojamas produkcijai gauti“, – priminė „Ekoagros“ atstovas.

Kas trečias ėminys užterštas

V. Masionis taip pat akcentavo, kad ekologiškos produkcijos kokybė tiriama dviejose laboratorijose: Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) ir laboratorijoje „Eurofins“, Vokietijoje. Pernai paimti 306 ėminiai, iš jų 247 buvo iš pirminės gamybos ūkių. Neleistinų cheminių likučių rasta 75 ėminiuose. V. Masionis paaiškino, kad toks didelis pažeidimų procentas yra todėl, kad ėminiai buvo iš ūkių, kurie vertinami kaip rizikingi. Jis akcentavo, kad, vertinant bendrą ūkių skaičių, tik 1 proc. jų būtų nustatyti pažeidimai.

Bene daugiausia diskusijų praėjusiais metais kėlė grikiuose rasti pesticidų likučiai. Praėjusiais metais sugriežtinus grikių kontrolę, aptikta nemažai pažeidimų. „Ekoagros“ atstovas pateikė iškalbingų statistinių duomenų: atrinktuose pirminės gamybos ūkiuose paimta 49 grikių produkcijos ėminiai, iš jų 16 atvejų nustatyta glifosato likučių. Vadinasi, kas trečias ėminys buvo užterštas. Visi šie mėginiai siųsti akredituotai Vokietijos laboratorijai „Eurofins“. Seminare dalyvavęs Lietuvos ekobendruomenių asociacijos (LEA) atstovas Eimantas Stoškus teiravosi, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra nė vienos akredituotos laboratorijos, galinčios tirti grikių ėminius. V. Masionis priminė, kad NMVRVI neturi akredituoto metodo žaliajai masei tirti. Paprasčiau sakant, minėtame institute negalima tirti grūdų, šiaudų likučių, dirvožemio ir pan. E. Stoškus vis tiek neatlyžo klausdamas, kodėl per 15 metų Lietuvoje neatsirado akredituotos laboratorijos tokiems mėginiams tirti, juolab kad tam yra ir paklausa, tačiau V. Masionis atsakymo paragino ieškoti pačioje NMVRVI laboratorijoje. Tokio atsakymo sulaukę ūkininkai stebėjosi: „O jums, kaip sertifikavimo įstaigai, yra dzin, kad ėminius reikia vežti į Vokietiją, kad jų negalima tirti Lietuvoje“, – piktinosi žemdirbiai. V. Masionis, nesiveldamas į gilesnes diskusijas, užtikrino, kad jam svarbu tyrimų rezultatas, o kur tyrimai atliekami, jis, paties žodžiais tariant, nesigilina.

Saugo ekologas ar chemizuotas ūkis?

Neretas atvejis, kai dirvožemyje ar produkcijoje randami pesticidų likučiai, tačiau ūkininkas dievagojasi jokių pesticidų nenaudojęs. Galima to priežastis – šoninė tarša. Daug diskusijų kelia apsauginės juostos. Pasitaiko atvejų, kai prie laukų panaikinama anksčiau buvusi apsauginė juosta. Taigi ši problema ypač aktuali, nes mūsų šalyje yra nulinė tolerancija pesticidų likučiams.

„Pats ekologinis ūkis atsako už savo veiklą. Ekologinio žemės ūkio taisyklėse aiškiai nurodoma, kad ekologinės gamybos ūkio subjektai įvertina užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, besiribojančių su neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir pasirenka tokio pločio apsauginę juostą, kad sertifikuojami plotai ir juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis“, – taisykles citavo V. Masionis.

Ūkininkai negailėjo priekaištų dėl dabar galiojančios tvarkos, teiraudamiesi, ar pati „Ekoagros“ sutinka su šia nuostata. „Aš jums cituoju taisyklę, o ne vertinu ją. „Ekoagros“ yra vykdytojai, o ne vertintojai, – savo poziciją išsakė V. Masionis. – Nuo balandžio 15 d. prasidės pasėlių deklaracija. Visi įprastiniai ūkiai nuo šiol matys šalia jų esančius ekologinius ūkius. Tai jiems bus ženklas, kad kaimynystėje yra ekologinės gamybos laukai, tad reikėtų elgtis atsargiau. Vis dėlto kiek tokių sąmoningų ūkininkų yra?“

Kai kuriose Europos šalyse galioja tvarka, kad dėl ekologinių ūkių taršos atsako pesticidus naudoję ūkiai. Štai Vokietijos Meklenburgo žemėse ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai ramūs – už taršą atsako intensyvus ūkis. „Jeigu pavyksta įrodyti, kad lauką užteršė įprastinis ūkis, tai jis ir gauna baudas“, – akcentavo V. Masionis pridūręs, kad panaši tvarka galioja ir Švedijoje.

„Ekoagros“ su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) bendrauja daugiau nei mes, ūkininkai. Prašome jiems perduoti, kad ir Lietuvoje būtina panaši sistema, kokia yra Vokietijoje. Nesąmonė, kad mes patys turime saugotis chemizuotų ūkių. Visiems gerai žinoma, kad pesticidų gali užpurkšti net kelių kilometrų atstumu“, – pageidavimus ŽŪM darbuotojams prašė perduoti ūkininkai. Vis dėlto V. Masionis prašė šiuo klausimu kreiptis į ekologinių ūkių asociacijas, bet davė pažadą ūkininkų žinutę valdininkams perduosiantis.

Ūkininkai juokavo, kad, siekiant susitarimo su gretimai ūkininkaujančiais chemizuotuose ūkiuose, reikėtų kreiptis į Seimo Kultūros komiteto pirmininką, nes jis turi patirties agroversle.