Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 22 Bal 2024
Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 22 Bal 2024

Net ir kantriausiesiems reikia globojančios rankos

2023/02/09


Apie želdynus Vilniuje praėjusią vasarą kalbėta itin daug. Vieniems patiko, kiti kritikavo pakelėse paliktus nepjautus žolynus – vieningos nuomonės šiuo klausimu neprieita iki pat rudens, belieka smalsiai laukti naujo vasaros sezono ir valdininkų sprendimo. Kraštovaizdžio dizainerė Ligita POŠKUTĖ jau penkti metai Subačiaus gatvėje esančioje apžvalgos aikštelėje kuria gamtinio gėlyno peizažą ir rūpinasi augalais. Ne viskas pavyko iškart, bet kasmet ši vieta vis gražesnė. Čia ne tik šaligatviai pėstiesiems, visai greta gana intensyvi gatvė, tad kūrėjai teko gerai pagalvoti, kokie augalai bus ir estetiški, ir netrukdys vairuotojams. Estetiniai sprendimai išties verti dėmesio ir nesunkiai pritaikomi bet kuriai sodybai.

Kaip kilo mintis sukurti gėlyną didmiestyje?

Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelės gėlynas turėjo tapti Vilniaus gyventojų ir turistų mėgstamos vietos akcentu. Iš šios vietos atsiveria visas sostinės senamiestis, baltuoja senųjų pastatų bokštai, matomos jaukios gatvelės su joms būdingu ritmu.

Todėl gavusi Vilniaus miesto savivaldybės leidimą, neišvaizdžios pusantro aro išmindytos pievelės vietoje norėjosi sukurti natūraliai atrodantį želdyną, jaukią vietelę ir geresnę nuotaiką atvykstantiesiems pasigėrėti miesto panorama, o taip pat kasdien pro šalį automobiliais pravažiuojantiems žmonėms. Gėlynas kurtas lietuviškų pievų motyvais, nors augalų geografija apima visą pasaulį – tiesiog siekiau sukurti žmogaus akiai malonų, estetišką vaizdą.

Labai dėkoju savanoriams, padėjusiems sodinti ir prižiūrėti gėlyną.

Kokius augalus rinkotės?

Norėjome išbandyti kantrius, paprastus, viešosioms vietoms tinkamus augalus, derančius spalva, forma ir faktūra. Pirmas gėlyno variantas, kurį įgyvendinome su kolege Dalia Bastiene, buvo kiek puošnesnis. Pasirinkome smailiažiedį lendrūną (Calamagrostis x acutiflora) ‘Karl Foerster’ ir daugiau žydinčių augalų: paprastąją kraujažolę (Achillea) ‘Terracotta’, anyžinį lofantą (Agastache foeniculum) ‘Black Adder’, dėmėtąjį snaputį (Geranium renardii) ‘Philippe Vapelle’ , rausvažiedę ežiuolę (Echinacea purpurea) ‘Magnus’. Bet vėliau supratome, kad tinkamai neįvertinome tai, kad dirva ne itin derlinga ir sausa, vieta kaitinama saulės. Tad pirmajam želdynui teko skirti itin daug priežiūros.

Po 2018 m. vasaros ilgalaikės sausros nusprendėte atnaujinti gėlyną žymiai atsparesniais augalais?

Gėlynas neturėjo laistymo sistemos, todėl tais metais augalai labai nukentėjo nuo sausros. Nusprendėme jį atnaujinti.

Geriausiai sausrą ištvėrė gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ir paprastasis mėlesas (Perovskia atriplicifolia). 2018-ųjų rudenį su savanorių komanda gėlyną atnaujinome, pasodindami sausrai itin atsparius augalus, be to, buvo susitarta su miesto gėlynus prižiūrinčia bendrove, kad ši jį palaistys, užėjus didelėms sausroms.

Kokiais sausamėgiais augalais atkūrėte šią lankomą vietą?

Rinkomės jau išbandytus ir keletą naujesnių žydinčių bei dekoratyvinių varpinių augalų.

Faseno Katžolė (Nepeta x faassenii) ‘Walker’s Low’ – ilgai žydintis ilgaamžis augalas (vasaros viduryje kerpamas iki žemės, greitai atželia ir vėl naujai žydi). Labai patrauklus vabzdžiams.

Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Caradona’ ir ‘Ametyst’ – kaip ir visi šalavijai gerai atlaiko sausras, ilgai žydi. Po pirmo žydėjimo nukirpus peržydėjusius žiedynus, vasaros gale pražysta antrą kartą.

Paprastasis mėlesas (Perovskia atriplicifolia) – itin atsparus sausroms ir karščiui augalas (negali augti drėgnose vietose), žydi antroje vasaros pusėje ir rudenį, pritraukia nektaru mintančius vabzdžius.

Tikroji vilkpupė (Hylotelephium telephium) ‘Matrona’ – stambus, kresnas lėtokai augantis augalas, ne itin ryškus, bet puikios struktūros, elegantiškas. Patrauklus vabzdžiams.

Raudonėlis (Origanum) ‘Rosenkupel’ – tamsių atspalvių kupstus formuojantis raudonėlis puikiai dera su šviesiomis žolėmis. Jis žemesnis nei rūšiniai augalai, nesisėja ir ilgai žydi. Labai patrauklus nektaru mintantiems vabzdžiams.

Gumbinis klemalis (Asclepias tuberosa) – ryški oranžinė žydinčio augalo spalva gražiai „susišaukia“ su tolumoje matomais čerpiniais senamiesčio stogais. Labai atsparus sausroms, ilgaamžis, dekoratyvios sėklų dėžutės.

Jukalapė zunda (Eryngium yucifolium) – įdomios struktūros, aukštas, sidabriškas augalas, deja, nemėgsta šalia augančių stambesnių, tad Subačiaus gėlyne pastaraisiais metais jaučiasi ne itin gerai.

Pirštuotasis penstemonas (Penstemon digitalis) ‘Husker Red’ – akcentinis tamsialapis augalas, žydi baltais žiedais birželio pabaigoje. Labai puošnus, tačiau mėgsta būti atjaunintas, dalijant kas kelerius metus, todėl viešoms vietoms gal vis tik mažiau tinkamas.

Blyškioji ežiuolė (Echinacea pallida) – puikiai sausras atlaikantis augalas, tačiau nemėgstantis stambių kaimynų. Tai vienas iš augalų, kurie bėgant laikui gėlyne išnyksta (o gaila, nes ir gražus, ir mėgstamas vabzdžių).

Daugiametė tūbė (Verbascum chaixii f. album) ‘Wedding Candles’ – besisėjantis augalas, „spontaniškumo“ elementas gėlyne. Gėlyną prižiūrinčiam žmogui belieka nuspręsti, kuriuos sėjinukus palikti, kuriuos pašalinti. Balta tūbės žiedų spalva gražiai žiūrisi tolumoje matomų baltų senamiesčio pastatų fone.

Natūralios pievos įspūdį sustiprina želdyne pasodintos dekoratyvinės varpinės žolės.

Atlaso eraičinas (Festuca mairei) – stambi, rutuliška žolė, turinti šiek tiek visžališkumo. Kartais šiek tiek pašąla, bet paprastai per sezoną atauga.

Melsvasis mėlitas (Sesleria nitida) – iš dalies visžalė, vidutinio aukščio, rutuliška žolė, gražiai žydi pavasario pradžioje baltus „kačiukus“ primenančiais žiedynais.

Rudeninis mėlitas (Sesleria autumnalis) – iš dalies visžalė, salotinės palvos, vidutinio aukščio žolė, labai tinkama masiniam sodinimui, kaip geras fonas kitiems augalams.

Ar naujais augalais papildėte želdyną ir praėjusiais metais?

Taip, šiek tiek pakoregavau. Pasenusius šalavijus ‘Caradona’ pakeičiau jaunais šalavijais ‘Ametyst’, papildomai įsodinau baptisijų. Tai labai ilgaamžis, ilgo dekoratyvumo augalas, bus įdomu stebėti, kaip jam seksis šioje itin nederlingoje, sausoje ir saulės kaitinamoje vietoje.

Po kiek metų šis gėlynas tapo dekoratyviausias ir jau galėjote pasakyti, kad įgyvendinote savo viziją? Ar toks želdynas brangus?

Dabartiniam gėlyno variantui pilnai suaugti prireikė dvejų metų, nes vieta, kaip minėjau, itin nederlinga, o augalai buvo sodinti gana nedideli. Kalbant apie gėlynus apskritai, paprastai dekoratyvumo piką jie išgyvena 2–3 metais po sodinimo, kai visi augalai suveši. Tuo metu problemų dar nekelia augalų konkurencija, gėlynas būna pasiekęs gražiausią stadiją ir geriausiai atskleidžia projektuotojo viziją. Subačiaus gėlynas šiomis savybėmis pasižymėjo 2020 metų vasarą.

Vis tik džiugina ir tolesnis gėlyno gyvavimas, pasimatė šiokios tokios problemos. Pavyzdžiui, ežiuolės ir zundos nepakenčia išsikerojusių stambesnių kaimynų (žolių) ir žydi nenoriai, penstemonai sensta ir nyksta. Tačiau bendras gėlyno vaizdas „susigulėjo“ ir išliko pakankamai dekoratyvus. Šis gėlynas tikrai nėra kruopščiai prižiūrimas ir gyvena savą gyvenimą.

Pasirinkti atspariausi nepalankioms aplinkos sąlygoms augalai, užpildui sodinta nemažai pigių varpinių žolynų, tad želdynas gavosi nebrangus. Be to, augalus sodinome netankiai, maždaug kas 35 cm, todėl prireikė mažiau augalų.

Tikriausiai patvirtinsite, kad gėlynas gyvuotų daugelį metų reikalinga kvalifikuoto specialisto priežiūra?

Kai dariau šį antrą Subačiaus gėlyno variantą, pirmiausiai galvojau, kad jis turi būti kuo kantresnis ir reikalauti kuo mažiau priežiūros. Bet dabar, berods, ketvirtą gėlyno vasarą, vis tik turiu pasakyti – be priežiūros joks gėlynas, net pats kantriausias, negali egzistuoti. Jei norisi išlaikyti estetinį vaizdą – būtinas jį prižiūrintis žmogus. Nes nuolatos vienas augalas perauga, kitą „užspaudžia“ kaimynai, dar kitas pasensta, kažkam pernelyg patinka vieta ir pradeda per gausiai sėtis. Gėlynuose nuolatinės korekcijos neišvengiamos, sodininko akis ir ranka visados reikalinga.

 

 

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Ligitos Poškutės nuotraukos

 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2024/04/21

Pirmakursiams – agroverslo stipendijos (2)

Skirdamos stipendijas pirmo kurso studentams, žemės ūkio įmonės rodo savo socialinę atsakomybę bei norą prisidėti prie gabių ir motyvuotų jaunų žmonių paskatinimo domėtis, studijuoti ir dirbti agrosektoriuje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūk...
2024/04/21

Briuselis įpareigojimus švelnina – Lietuva apkrauna naujais

Po pernykščio nervingo pasėlių deklaravimo šiemet žadama daugiau aiškumo ir tam tikrų palengvinimų. O svarbiausia – po per Europą nuvilnijusių žemdirbių protestų Briuselis jau padarė jiems tam tikrų nuolaidų, tačiau mūsų...
2024/04/21

Vieno eksponato istorija. XX a. Konradas Valenrodas

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, o gal studento, pasirašiu...
2024/04/21

Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavi...
2024/04/21

Elektromobilių dalis šalies transporto parke nuo metų pradžios išaugo beveik dešimt procentų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 p...
2024/04/21

Tikrojo nikotino veido paieškų link

„Žmo­nės rū­ko dėl ni­ko­ti­no, bet mirš­ta dėl ta­ba­ko de­gi­mo me­tu be­si­for­muo­jan­čių dū­mų ir pe­le­nų, ku­riuo­se yra tok­siš­...
2024/04/21

Kovos su buksmediniais ugniukais priemonės

Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 m. Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsi...
2024/04/21

Ūkininkui neliko kitos išeities, kaip nugalabyti daugiau nei 3 tūkst. avių

Praėjusią savaitę širdį veriantį sprendimą ryžosi priimti Vakarų Australijos avių augintojas Wayne'as Smithas. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle, ir šis jo postas buvo tikra bomba, sulaukusi milžiniško atgars...
2024/04/21

Tyrimas parodė: akcijų prekėms neatsispiria absoliuti dauguma gyventojų

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa...