Nevogtų, jei nebūtų kam parduoti

Vagys nevogtų arba vogtų mažiau, jeigu neturėtų kur neteisėtai pasisavintų daiktų realizuoti. Tačiau iš Ariogalos (Raseinių r.) kilęs A. A., švarindamas firmų, parduotuvių, ūkininkų sandėlius ar butus, su šia problema nesusidūrė, mat ilgapirščio profesiją įgijęs ankstyvoje jaunystėje. Maža to, prisipažįsta, kad be vogimo jis savo gyvenimo net neįsivaizduoja. Tai jam tapo tarsi verslo planu: apvagi vienus – parduodi daiktus kitiems, iš kurių vėl gali drąsiai vogti, nes žinai, ką jie turi, o ir nepasiskųs, juk įsigijo neteisėtai. Į vogtus daiktus kartais nespjauna ir ūkininkai.

Ir gudri lapė įmerkia uodegą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai „perkando“ A. A. kruopščiai rengiamus „verslo planus“ ir vagį sučiupo. Kad ir garsėjantis kaip žaibiškų vagysčių meistras, „praktiką atlikęs“ net Danijoje ir išbandęs tos šalies kalėjimo privalumus, jis, kaip ir kiti nusikaltėliai, padarydavo žioplų klaidų. Štai ėmė ir išankstinio apmokėjimo mobiliojo telefono korteles kontaktams su sėbrais panaudojo ne vieną kartą, taip iš karto prisisegdamas policijos „uodegą“. Štai tada ir išsivyniojo gausybė jo padarytų nusikaltimų, kurie sugulė net į 24 bylos tomus. Jų būtų dar daugiau, jeigu nuo vagies nukentėję asmenys su policija visada bendradarbiautų. Štai vienas ūkininkas, iš kurio buvo pagrobta turto maždaug už 40 tūkstančių eurų, niekam pretenzijų nepareiškė, nors buvo akivaizdu, kieno tai darbas. Kodėl? Gal dėl to, kad neaišku, iš kur pats tuos daiktus gavo? Vis tik byloje aprašytų epizodų ir policijos surinktų įkalčių, matyt, pakaks A. A. ilgam pasiųsti už grotų. Žala, padaryta nukentėjusiesiems, didelė, todėl ir bausmės gali būti nemenkos. Šiuo metu byla jau nukeliavusi į teismą, tad nuo šio vagies šalies kaimai, miestai ir miesteliai greičiausiai galės ilgam atsikvėpti.

Pasirūpino sodininkais ir staliais Praėjusių metų vasarį A. A. ėmė „rūpintis“, kad ūkininkai ar sodininkai turėtų kuo genėti medžius, suremontuoti savo namus ar sutvarkyti jų aplinką. Veikdamas su dviem bendrininkais ir paneigdamas garsųjį posakį, kad net čigonas iš savo kiemo nevagia, įsilaužė į savo gimtojo Raseinių rajono viename miestelyje veikiančią parduotuvę, iš kurios pavogė žoliapjovę, septynias tos pačios firmos krūmapjoves, keturiolika motorinių pjūklų, keturias aukšto slėgio plovyklas, elektrinį rankinį diskinį pjūklą, juostinį šlifuoklį, smūginį gręžtuvą, akumuliatorių, įkrautuvą ir kitokios technikos iš viso beveik už 10 tūkstančių eurų. Aišku, nepaliko ir kasos aparato – išlaužė pinigų stalčių ir iš ten pasisavino beveik pustrečio šimto eurų. Prie padarytos žalos sumos dar priskaičiuota ir išlaužtų parduotuvės durų kaina – 650 Eur.

Patys savo turto nesaugo Maždaug po poros mėnesių A. A. su bendrininku prasisuko Kėdainių rajone. Naktį iš balandžio 27-osios įsibrovė į vienam ūkininkui priklausantį garažą, iš kurio pagrobė dvidešimt 10 litrų talpos plastikinių butelių su chemikalais, dešimt 5 litrų talpos bakelių su chemikalais, dešimt bakelių po 10 litrų dar kitokių chemikalų. Yra duomenų, kad šie chemikalai per tarpininkus buvo parduoti kitiems žemdirbiams. Šioje situacijoje yra viena keista detalė – apvogtasis garažas nakčiai buvo paliktas nerakintas. Policijos pareigūnai pastebi, kad ūkininkai mėgsta nerakinti patalpų, kuriose laiko vertingus, ilgapirščius viliojančius daiktus. Maža to, kieme jie dažnai neturi net sargaus šuns ar nuo judesio užsižiebiančių šviestuvų. Ką jau kalbėti apie investicijas bent jau elementariai signalizacijai ar vaizdo kameroms? O vagys, pasak tyrėjų, dabar labai gerai susigaudo, ką verta vogti, o ko ne. Jie netgi turi agronominių žinių, kad žinotų, kokie chemikalai, sėklos turės paklausą ir ar bus lengva parduoti. Be to, nemažai investuoja ir į savo „darbo priemones“.

Spyną nužnybė žnyplėmis Pastarasis nusikaltimas „įkvėpė“ vagis, todėl jau kitą naktį tame pačiame Kėdainių r. jie apsilankė pas kitą gyventoją, kuris savo garažą tarsi ir bandė apsaugoti spyna, tačiau žnyplėmis ją „specialistai“ vienu ypu nugnybo. Vagių grobis nukentėjusiojo įvertintas kiek daugiau nei aštuoniais tūkstančiais eurų. Vėl nugvelbti chemikalai, kurių vieno litro vertė siekia keliolika ar net keliasdešimt eurų. Ūkininkas neteko 5 dėžių chemikalų, kuriose buvo 20 penkių litrų talpos bakelių, 1 dėžės chemikalų su keturiais 5 litrų talpos bakeliais, 2 dėžių su 24 vieno litro talpos bakeliais, dėžių su panašiais kiekiais kitų chemikalų. Pareigūnų duomenimis, A. A. ir Danijoje dažnai vogdavo iš ūkininkų. Tai, kad trąšos, chemikalai, sėklos yra labai brangios ir žemdirbiai lengvai susigundo mažesne jų kaina – natūralu, tik negalvojama, kodėl parduodama pigiai. Beje, Danijoje šis vagis buvo įsisukęs ir į švelniakailių žvėrelių auginimo fermas.

Vagia visur ir viską Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. A. su sėbrais neapsiribodavo vien ūkininkų turtu. Jie prasisukdavo visur, kur jausdavo nemenką grobį. Štai Kėdainių r. viename miestelyje naktį, apie 3 val., kai gyventojai būna labiausiai įmigę, vagys apsilankė vietinėje parduotuvėje. Šįkart darbavosi keturiese: vienas iš jų buvo paliktas stebėti aplinką prie specialiai nusikaltimams įsigyto (sutartyje – netikri asmens duomenys) automobilio „Audi A8“, o kiti trys, išlaužę durų spynas, išdaužę jų stiklą, padirbėjo „krovikais“. Per trumpą laiką į automobilį buvo sukrauta kone viskas, kas tuo metu buvo parduotuvėje, pradedant brangiais alkoholiniais gėrimais ir baigiant kramtomąja guma ir ledinukais. Nepaliko ir seifo su jame buvusiais beveik 1,5 tūkst. Eur. Tąkart ilgapirščiai kažkam pardavė (patys turbūt visko neišgėrė) 6 butelius prancūziško ir kelis butelius kitokio brendžio, keliasdešimt butelių degtinės, taip pat keliasdešimt butelių putojančio vyno, dešimtis blokų įvairiausių cigarečių, dešimtis pakelių ledinukų, kramtomosios gumos. Parduotuvei padaryta daugiau kaip 2,5 tūkst. Eur žala. A. A. kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bandė apvogti AB „Lietuvos paštas“ patalpas Kauno r., tačiau, suveikus signalizacijai, savo ketinimų negalėjo įvykdyti, tačiau paštas vis tiek iš nusikaltėlio galės prisiteisti beveik 800 eurų už išdaužtą langą, sugadintą seifą ir saugyklos duris bei sienelę. Beje, pašto signalizacija pasirodė neperkandama vagims, nors yra duomenų, kad grupė veikė pasirengusi signalizacijos blokavimo sistemas.

Nusikaltimams gerai pasirengia Suprantama, kad tokių vagysčių neįvykdysi aklai. Joms reikia pasirengti – stebėti namus ir įsitikinti, ar būtų iš jų ką pavogti, klausytis pokalbių, kai žmonės kalba apie savo turtus, įsigytus naujus daiktus, apie savo keliones, net nelabai ilgus išėjimus iš namų. Akivaizdu, kad gerai buvo pasirengta ir braunantis į kauniečių namus. Kaipgi kitaip žinosi, kad vidurvasarį dieną, nuo 11 val. iki 14 val., kažkas nebus namuose? Būtent tokiu metu apvogtas butas, iš kurio pasisavinta skirtingiems asmenims priklausantys 10 tūkstančių ir 20 tūkstančių eurų. Nepalikti, žinoma, ir juvelyriniai dirbiniai – auksinės grandinėlės, pakabukai, auskarai, žiedai, kurių vertė – ne mažiau kaip po keliasdešimt eurų. Vagims tiko ir prabangūs kvepalai ir net ne tokie prabangūs veido kremai, tekainuojantys po kelis eurus (bet argi vyrai žino jų kainą?). Iš šio buto, kuriame, kaip įtariama, darbavosi A. A. su dar dviem asmenimis, pavogtas ir 80 eurų vertės šaunamasis ginklas – dujinis pistoletas. Viso grobio vertė – daugiau kaip 30 tūkst. Eur. Beje, vagims nusižiūrėti butus ar ūkius vagystėms nėra labai sunku, nes patys gyventojai mėgsta viešai girtis savo naujais pirkiniais, santaupomis, pasidalyti atostogų planais ar tiesiog dienotvarke. Vagys viską girdi ir dedasi į galvą. Ir investuoja į pasirengimą nusikaltimams daugiau, nei gyventojai į savo turto apsaugą.

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.