Nori kaip geriau, o išeina kaip visada

Supaprastinta parama

Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, jie jau buvo susitikę su ŽŪM specialistais ir aptarė, kaip šiemet bus galima teikti paraiškas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas supaprastinta tvarka. Jau yra pasirašyti ir ministro įsakymai, nustatantys paramos skyrimo tvarką. Tačiau klausimų kyla dar labai daug.

Atsakyti į juos LŽŪBA posėdyje bandė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vedėja Aušra Grygalienė. Pasak jos, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 18 d. bus renkamos paraiškos investicijoms į žemės ūkio valdas pagal KPP priemonę, o kvietimui yra skirta 40 mln. Eur. Pinigai surinkti iš kitų KPP priemonių likučių. Visi 40 mln. Eur paskirstyti keturiems sektoriams po 10 mln. Eur ir kvietimui bus taikomos KPP investicijoms į žemės ūkio valdas numatytos taisyklės. „Prieš šį kvietimą buvo padidinta maksimali vieno projekto vertė, dabar ji – 1,5 mln. Eur. Nuo spalio 7 d. iki lapkričio 4 d. supaprastinta tvarka galima bus teikti paraiškas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę. Tam taip pat yra numatyta 40 mln. Eur. Ir KPP, ir SP paramos lėšos yra paskirstytos sektoriams po lygiai ir bus taikomi sektoriniai atrankos kriterijai, kurie buvo suderinti ir aptarti bei numatyti paramos taisyklėse“, – aiškino A. Grygalienė.

Anot jos, taisyklėse numatyta supaprastinta tvarka rugsėjį buvo koreguota. Korekcijos apėmė paramos dydį vienam projektui, paramos intensyvumą, atsisakyta verslo plano, kaip atskiro dokumento, o būtina informacija yra integruota į paramos paraišką. Taip pat nereikės pateikti prie paraiškų ir finansinių prognozių. Atitiktis ekonominio gyvybingumo kriterijams bus vertinama tik pagal ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitas.

„Visuose sektoriuose teikiant paraiškas supaprastinta tvarka bus finansuojama žemės ūkio technika ir įranga, tačiau išlieka reikalavimas, kad, gavus paramą įrangai ar technikai vienam sektoriui, ji negalės būti naudojama kitame sektoriuje. Tačiau taisyklėse yra numatyta naujovė, kad įsigyjant įrangą ar techniką bus galima gauti paramą ir tai įrangai ar technikai, kuri bus naudojama ir mišriuose ūkiuose. Tik šiais atvejais bus mažinamas paramos intensyvumas – pareiškėjams prisidėti reikės didesne dalimi, kaip ir įsigyjant didesnio našumo įrangą ar techniką“, – pastebėjo ŽŪM atstovė.

Jos teigimu, pretenduoti į SP paramą investicijoms į žemės ūkio valdas galės tie pareiškėjai, kurie jau yra užbaigę įgyvendinti tiek ir KPP, tiek ir SP projektus, į KPP paramą – pabaigus įgyvendinti tik KPP projektus. O bendra paramos suma vienam ūkiui per visą Europos Sąjungos (ES) paramos laikotarpį išliko nepakitusi – 2,6 mln. Eur. Nepakitę išliko ir projektų atrankos kriterijai. ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vedėja tikino, kad jų pakeisti dar nespėjo.

Pienininkystei – jokių išimčių

„Nors pinigų investicijoms į žemės ūkio valdas skiriama lyg ir nemažai, bet jie išsibarsto ir norimo efekto nepasiekiame. Norintys modernizuoti gamybą, ypač gyvulininkystės ar mišrieji ūkiai, ne visada atitinka reikiamus kriterijus, nesurenka pakankamai balų. Mes ir naujojo ministro Kazio Starkevičiaus klausėme, kokią jis matytų išeitį. Gal reikėtų keisti kriterijus, dar kažką ir negyventi klaidoje?“ – ragino J. Sviderskis.

LŽŪBA generalinio direktoriaus tikinimu, kai paramos lėšos visiems išbarstomos po trupinėlį, labiausiai investicijų stokojančiam pienininkystės sektoriui lieka vos ne katino ašaros. Tad, jei nebus imtasi skubių veiksmų sustiprinti šį sektorių, pienininkystė iš Lietuvos dar sparčiau trauksis. Be to, jau būtų pats laikas atskiram sektoriui priskirti mišriuosius ūkius, kurie vysto ir gyvulininkystę, dažniausiai – pienininkystę, ir augina grūdines kultūras. Ir šiam sektoriui reikėtų didesnės finansinės paramos, nes jis taip pat yra ant išlikimo ribos.

„Situacija pieno ūkiuose tikrai nieko gero nežada. Vien per rugpjūtį karvių skaičius vėl sumažėjo tūkstančiu. Kalbėti apie visus projektus, tarp jų – ir pienininkystės ūkių, ir jiems visiems taikyti vienodus paramos kriterijus – vargu ar yra ta situacija. Ji blogėja ir labai sparčiai, todėl reikia išskirtinio požiūrio į šį sektorių“, – tvirtino LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas.

„Gal būtų galima į projektų atrankos kriterijus įtraukti ir kitokius duomenis, pavyzdžiui, apie sukurtas darbo vietas, sumokėtus mokesčius valstybei, „Sodrai“ nuo turimos žemės hektaro ar dar kitokius, kurie yra labiau būdingi gyvulininkystei“, – retoriškai klausė J. Sviderskis ir siūlė dar šiemet kuo skubiau koreguoti paramos taisykles ir atrankos kriterijus, trumpam atidedant jau numatytų kvietimų pradžią.

Šaukštai po pietų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.