Nori paramos perdirbimui – suavėk geležines kurpes

Galvoja apie investicijas

Ekologinių ūkių kooperatyvas „Eko tikslas“ kasdien generuoja po 25 t ekologiškos žaliavos, kurią išveža į Lenkiją ir Latviją. Jeigu už ekologišką pieną mokėtų daugiau vietoje ir jo daugiau reikėtų vietos perdirbėjams, tikėtina, kad kooperatyvas nesiorientuotų į eksportą. Bet dabar ūkininkų ūkiuose pagamintas ekologiškas pienas perdirbamas svetur. „Eko tikslo“ direktorius Mindaugas Petkevičius, kalbėdamas su „Ūkininko patarėju“, neslėpė, kad kooperatyvas brandina mintį investuoti į produktų perdirbimą ir orientuotis į galutinių produktų rinką. Bet tai yra ne šios dienos planai, tik kooperatyvas nenori neapgalvotai nerti į šią sritį, kruopščiai tyrinėja ir savo galimybes, ir paramos gavimo aplinkybes. O pastarosios, jis pripažįsta, nėra tokios palankios – kooperatyvai susiduria su įvairiais barjerais.

„Turime nemažai nišinės žaliavos, galvojame apie jos perdirbimą, bet tam reikia paramos, o ją gauti nebuvo paranku. Sąlygos ir įsipareigojimai buvo tokie, kad nuskandindavo gerus norus užsiimti perdirbimu“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Jis teigė, kad pagal 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos valdų modernizavimui skirtą priemonę pirmiausia negalėjo surinkti reikiamo balų skaičiaus, nes reikėjo įsipareigoti įgyvendinti realiai sunkiai įgyvendinamus dalykus. „Pavyzdžiui, jau antraisiais metais būtų reikėję perdirbti daugiau kaip 80 proc. iš kooperatyvo narių superkamo pieno, eksportuoti, nes už eksportą irgi duodavo daug balų, padidinti karvių skaičių, nors pats kooperatyvas galvijų nelaiko.

Dar privalėjome investuoti kooperatyvo nario valdoje, nors statyti gamyklą ūkininko ūkyje, kur galbūt nėra tinkamų elektros įvadų ir pan., būtų nerealu, juolab kad kooperatyvas turi įsigijęs tam reikalingą bazę Jonavos r. Yra išleisti pinigai, bet vis nesulaukiame galimybės investuoti į savo turtą ir įgyvendinti perdirbimo projektą“, – dalijosi problemomis M. Petkevičius.

Žemės ūkio kooperatyvo vadovas pripažino, kad dabartiniu finansiniu laikotarpiu kai kurių barjerų neliko, tačiau atsirado kitų nepatogumų. „Dabar nuo kooperatyvo įsipareigojimai „pernešti“ į narių lygį, o tai irgi sukuria tam tikrų nepatogumų, nes jeigu yra didelis kooperatyvas, iš visų narių reikia surinkti pažymas apie pajamas – ar iš žemės ūkio veiklos jie gauna daugiau nei 50 proc. pajamų. Tokį dokumentą galima gauti, jeigu ūkyje vedama dvejybinė apskaita. Jeigu kooperatyve yra bent vienas narys, kuris tokios apskaitos neveda, būtų sudėtinga paruošti reikiamą pažymą ir, teikiant projektą, gauti balų“, – dėstė „Eko tikslo“ direktorius.

Skriaudė naujokus

ŪP pašnekovas užsiminė apie buvusią dar vieną sąlygą, kuri užskirsdavo kelią kooperatyvams kreiptis paramos perdirbimui. „Buvo nurodoma, kad perdirbimui paramą gali gauti tie, kurie ne mažiau kaip vienus metus jau užsiima perdirbimu ir pateikia tai įrodančius dokumentus. Vadinasi, jeigu esi naujokas – „vartai“ į tokią paramą uždaryti. Tad finansavimas teko perdirbimo įmonėms, o toks, kaip mūsų, kooperatyvas, kuris neperdirba, bet to siekia, į paramą pagal tą priemonę pretenduoti negalėjo“, – apgailestavo kooperatyvo vadovas. Jis pripažino, kad dabar tokio barjero nebeliko ir dėl to kooperatyvams prasivėrė  kelias siekti paramos perdirbimui.

Pokyčių nepakanka

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas apgailestavo, kad kooperatyvai Lietuvoje nėra deramai remiami, nors bet kokia valdžia nuolat kalba apie kooperacijos reikšmę ir jos skatinimą. „Problemų buvo ir dabar yra, tiesa, tam tikrų gerų pokyčių atsirado, bet jie nėra esminiai, daugelis mūsų pasiūlymų, matyt, gula į stalčius“, – konstatavo J. Kuzminskas.

Jis antrino kolegai, kad kooperatyvams kelias į paramą perdirbimui buvo užkertamas ne vienoje paramos priemonėje. Kooperatyvai negalėjo pretenduoti į paramą perdirbimui ir rinkodarai, nes neturėjo perdirbimo patirties, o valdų modernizavo priemonėje buvo skriaudžiami skirstant balus. Anot ŪP pašnekovo, šioje priemonėje ūkininkai daug balų gauna už ūkių plėtrą, o kooperatyvas negali užtikrinti plėtros, nes smulkieji ūkiai, kooperatyvo nariai, traukiasi, vyksta globalizacijos paveikta ūkių restruktūrizacija.

„Bandėme koreguoti Kooperacijos įstatymą, kad kooperatyvai galėtų prisitraukti investuotojų. Tokios patirties turi kaimynai latviai, žirnių baltymų gamybai prisikvietę investuotojus ir gavę paramą. O pas mus reikia nudėvėti geležines klumpes, kad kooperatyvas gautų paramą perdirbimui“, – apgailestavo „Kooperacijos kelio“ pirmininkas.

Netenkina kaina

J. Kuzminskas neslėpė, kad žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“ jau senokai puoselėja perdirbimo planus, bet iki to neprieinama. „Negaliu sakyti, kad dabar tokių minčių nėra, bet kol kas esame tik žalio pieno surinkėjai ir tiekėjai. Perdirbimas nėra toks jau paprastas dalykas – tam reikia nemažų investicijų ir patirties, žinojimo, ką geriausia gaminti, kad išgyventum, o produkcija turėtų paklausą rinkoje“, – teigė „Pieno gėlės“ valdybos pirmininkas.

Ši kooperatinė bendrovė kartu su dar dviem pieno gamintojų kooperatyvais yra įkūrę gamintojų grupę. Tai leidžia sutelkti didesnį pieno kiekį, bet kooperatyvai skundžiasi perdirbėjų jiems mokama kaina už pieną. „Kas iš to, kad turime gamintojų grupę, jeigu pieno perdirbėjai kooperatyvams, kurie per dieną pristato ne vieną pienvežį, moka mažiau nei kokiam ūkininkui, kuris tiekia 2,5 t pieno. Tad išgyventi sudėtinga, smulkieji ūkiai traukiasi, o Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo – vadinamojo Pieno įstatymo – keisti nenori, manau, nei stambieji ūkiai, nei perdirbėjai“, – tvirtino J. Kuzminskas.

„Kooperacijos kelio“ pirmininkas nepuoselėja didelių vilčių ateičiai, nes finansavimas traukiasi. „Apie investicinę paramą ateinančiu finansiniu laikotarpiu gali tekti iš viso pamiršti. Ir dabar jos jau yra mažai belikę, trumpai žemės ūkio ministru buvęs Kazys Starkevičius gana nemažai jos išdalijo. Gaila, kad nebuvo nuoseklumo, ką ir kaip remti“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Per mažas intensyvumas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.