Norite ūkyje įdarbinti užsienietį?

„Sezoninių darbų ir įdarbinimo žemės ūkio srityje, leidimų laikinai gyventi išdavimą ar prašymų leisti pakeisti darbdavį, kai tarpininkauja juridiniai arba fiziniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą, tokių atvejų nėra daug. Dažniausiai tarpininkauja ūkininkai, tačiau yra ir žemės ūkio bendrovių.

Populiariausios veiklos sritys, į kurias Lietuvos Respublikoje kviečiami užsieniečiai, yra žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Taip pat šiuo metu gana dažnai užsieniečiai kviečiami dirbti palyginti naujoje srityje – grybų auginime.

Mes, kaip Migracijos departamentas, nenustatėme atvejų, kai tokie subjektai masiškai kviečia užsieniečius, o vėliau juos komandiruoja į kitas šalis arba piktnaudžiauja migracijos procedūromis. Todėl labai dėkojame žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams už bendradarbiavimą.

Jeigu lygintume 2025 ir 2026 metus, tai per visus 2025 m. buvo išduotos 737 nacionalinės vizos sezoninio darbo pagrindu, o šiais metais per pirmąjį pusmetį išduotos 126 nacionalinės vizos sezoniniam darbui. Aišku, šie skaičiai apima visus užsieniečius, kurie buvo įdarbinti sezoniniam darbui, bet dauguma jų vis tik, manoma, įdarbinami žemės ūkio sektoriuje. Pagal pilietybę daugiausia atvykusių buvo iš Moldovos – 93 užsieniečiai. Antroje vietoje – Uzbekistano piliečiai – 49, trečioje – Kazachstano piliečiai – 43.

Tačiau, palyginti su 2025 metais, labai sumažėjo užsieniečių iš Kirgizijos. Jeigu pernai buvo įdarbinta 120 Kirgizijos piliečių, tai šiais metais ūkininkai įdarbino tik septynis. Praėjusiais metais buvo įdarbinti 48 Sakartvelo piliečiai, o šiais metais – tik 9. Taip pat, jeigu pernai pas ūkininkus buvo įdarbinti 302 Uzbekistano piliečiai, tai šiais metais, kaip minėjau, tik 49. Visiškai nebeliko darbuotojų iš Tadžikistano, nors praėjusiais metais ūkininkai buvo įdarbinę 143 šios šalies piliečius.

Matome, kad tam tikri užsieniečių įdarbinimo modeliai ūkininkams, matyt, nepasiteisina arba kyla sunkumų juos įdarbinant. Jeigu praėjusiais metais buvo įdarbinti 737 sezoniniai darbuotojai, tai šiais metais matome šiokį tokį mažėjimą. Per pirmąjį šių metų pusmetį sezoniniam darbui buvo įdarbinti 243 užsieniečiai.

Sezoniniai darbuotojai dažniausiai kviečiami trumpalaikiams darbams, tam ir yra skirta ši leidimų sistema. Tai darbai mėsos perdirbimo sektoriuje, maitinimo sektoriuje, vaisių, daržovių ir uogų derliaus skynimas, sodinimas, rūšiavimas.

Kai Migracijos departamentas vertina, ar užsieniečiai yra tinkami sezoniniam darbui, vykdomos jų apklausos. Vertiname jų pasirengimą ir informuotumą apie būsimą darbą. Klausiame, kokio pobūdžio darbą jie dirbs, kokios bus darbo sąlygos, ar žino darbo valandas, darbo užmokestį, apgyvendinimo sąlygas, kokius reikalavimus kelia darbdavys. Taip pat vertiname ankstesnę darbo patirtį. Šių apklausų tikslas nėra vien įsitikinti, kad užsienietis dirbs ir gaus darbo užmokestį. Jos taip pat padeda užkirsti kelią prekybos žmonėmis atvejams bei nustatyti, ar nėra piktnaudžiaujama migracijos procedūromis, ar užsienietis iš tiesų dirbs Lietuvos Respublikoje.

Į žemės ūkio sektorių atvykstantys užsieniečiai nurodo skirtingą motyvaciją. Vieni sako, kad nori užsidirbti, yra pasirengę dirbti ir turi reikiamą kvalifikaciją. Kiti nurodo, kad tikisi įgyti tarptautinės darbo patirties, pamatyti, kaip dirbama Europos Sąjungoje, pagilinti profesinius įgūdžius, susipažinti su kitomis kultūromis.

Migracijos departamentas norėtų pažymėti, kad, kalbant apie užsieniečių įdarbinimą žemės ūkio sektoriuje ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, dvejiems metams, visas procesas prasideda nuo to, kad užsienietį kviečiantis juridinis arba fizinis asmuo, tai yra darbdavys, per MIGRIS sistemą pateikia tarpininkavimo raštą. Jo pagrindu užsienietis jau gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Kai darbdavys pateikia tarpininkavimo raštą, užsienietis elektroniniu paštu gauna pranešimą apie jį kviečiantį asmenį ir tarpininkavimo rašto numerį. Tuomet jis prisijungia prie savo paskyros MIGRIS sistemoje, pasirenka skiltį „Prašymai“, pradeda pildyti prašymą ir nurodo elektroniniame laiške pateiktą tarpininkavimo rašto numerį. Tokiu būdu tarpininkavimo raštas susiejamas su užsieniečio prašymu. Tuomet reikia pridėti galiojančio kelionės dokumento, paprastai paso, skaitmeninę kopiją. Paso galiojimo terminas turi būti bent trimis mėnesiais ilgesnis negu prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo terminas. Taip pat reikia nurodyti užsienio valstybę, kurioje asmuo per pastaruosius dvejus metus gyveno bent 6 mėnesius, ir deklaruoti gyvenamąją vietą.

Darbdavys, pateikdamas tarpininkavimo raštą, įsipareigoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sudaryti darbo sutartį, užtikrinti pakankamas pragyvenimo lėšas, bent vieną minimalų mėnesinį atlyginimą. Taip pat užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis negu toks, kokį tas pats darbdavys moka Lietuvos Respublikos piliečiams už tokį pat darbą.

Jeigu žiūrėtume pagal ekonominės veiklos rūšis, pavyzdžiui, 2025 metais, tai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė
2 085,20 Eur.

Taip pat užsieniečiai privalo atitikti bent vieną iš trijų įstatyme nustatytų sąlygų. Nebūtina atitikti visų trijų – pakanka vienos. Pirmoji sąlyga – turėti kvalifikaciją, susijusią su darbu, kurį ketinama dirbti. Antroji – turėti ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus, susijusią su būsimu darbu. Trečioji – darbdavys turi įsipareigoti mokėti užsieniečiui ne mažesnį mėnesinį darbo užmokestį negu Valstybės duomenų agentūros paskelbtas paskutinių kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris šiuo metu sudaro 2 411,40 Eur.

Užsieniečiams, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami darbo pagrindu, yra nustatoma kvota. Ji tvirtinama kiekvienais metais. Šiais metais kvota sudaro 24 706 užsieniečius. Tačiau Migracijos departamentas neseniai išplatino informacinį pranešimą, kad ši kvota jau yra beveik išnaudota – dar liepos mėnesį.

Pasibaigus kvotai, norint įdarbinti užsienietį, atsiranda papildomas reikalavimas, numatytas Užsieniečių teisinės padėties įstatyme. Darbdavys tokiu atveju privalo mokėti ne mažesnį kaip 1,2 paskutinių paskelbtų kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą. Šiuo metu tai sudaro 2 893,68 Eur.

Ką privalo atitikti darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.