Kaunas +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 16 Rgp 2026
Kaunas +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 16 Rgp 2026




Nors trumpinti ausis ir uodegas uždrausta, gyvūnai toliau luošinami nelegaliai

2023/11/11


Padidink tekstą

Šunų ausų, uodegos trumpinimas yra nelegali operacija, daugeliu atveju atliekama tam tikrų veislių šunims tik dėl kosmetinių priežasčių. Gyvūnų kupiravimas uždraustas ir visose Europos Sąjungos šalyse.

Lietuvoje nuo 2004 m. taip pat draudžiama kupiruoti gyvūnus (pvz. kirpti ausis ir uodegas šunims). Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.

Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Tai uždrausta operacija, tačiau šunų savininkai randa būdų kaip tai atlikti įvairiais nelegaliais keliais, savo augintinius pasmerkdami beprasmei kančiai. Dėl kokių priežasčių žmonės vis dar vykdo nusikalstamą veiklą trumpindami šunų ausis ir uodegas?

Šunys luošinami kupiruojant iš savanaudiškų paskatų

Ausų trumpinimo operacijos metu yra pašalinama beveik visa atsikišusi ausies dalis, paliekant tik ausies vidaus organus. Ausys buvo trumpinamos maždaug 20 šunų veislių apimant dobermanus, vokiečių dogus, bokserius, šnaucerius ir daugelį kitų.

Anksčiau buvo motyvuojama, kad ausys trumpinamos dėl praktinių priežasčių – siekiant sumažinti ausų infekcijų ar sužeidimų riziką darbiniams šunims, tačiau kaip teigia veterinarai – tokios prielaidos yra klaidingos ir neatitinkančios tikrovės. Tyrimai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp patrumpintų ausų ir sumažėjusios ausų uždegimo rizikos. Taip pat ausų ir uodegų traumos nėra niekaip susijusios su konkrečiomis veislėmis, kad būtent joms reikėtų atlikti trumpinimo procedūras, kurios neva padės išvengti traumų.

Taigi, dabar šunims ausys trumpinamos išskirtinai tik dėl kosmetinių priežasčių – manoma, kad ausų kirpimas pagerina tam tikrų veislių šunų, ypač naudojamų medžioklei ar kovoms, išvaizdą. Įsivaizduojama, kad gyvūnai, kurių ausys trumpos, stačios atrodo kur kas grėsmingiau, labiau bauginančiai. Gaila, bet tai kai kuriems gyvūnų savininkams yra pakankama priežastis operuoti gyvūną, net ir žinant, kad tokios procedūros – skausmingos, reikalauja ilgo gijimo laikotarpio ir gali sukelti daug įvairių komplikacijų.

Taip pat tik dėl kosmetinių priežasčių trumpinamos ir uodegos, tai dažniausiai daroma 2-5 dienų amžiaus šuniukams. Uodega nukerpama žirklėmis arba yra užrišama gumine juosta taip siekiant, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir uodega nukristų pati. Uodegų kirpimas siejamas su gyvūnus žalojančia „mada“ ir nelegaliai taikomas tam tikrų veislių šunims, įsivaizduojant, kad taip gyvūnas atrodo „gražiau“.

Kodėl lietuviai vis dar nelegaliai kupiruoja šunis?

Nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės inciatyvos“ (GGI) savo socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbė apklausą, kurios metu paklausė, dėl kokių priežasčių žmonės vis dar žaloja savo gyvūnus juos kupiruodami. Didžioji dauguma apklausoje sudalyvavusių Facebook lankytojų mano, kad tai žmonės daro „iš durnumo“ (75 žmonės). Tik nedidelė apklausoje dalyvavusių žmonių dalis mano, kad tai – veislės standartas (10 žmonių) ar siekiant apsaugoti šunis dėl ligų (1).

GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigia, kad nors jau praėjo beveik 20 metų, kai Lietuvoje uždrausta kupiruoti šunis, tačiau dalis šeimininkų ir veisėjų vis tiek ieško veterinarų, kurie tokias operacijas gyvūnams galėtų atlikti arba vyksta į užsienį, kur tokios operacijos vis dar legalios.

„Žmonėms vis dar atrodo „gražu“ šunys be ausų ir uodegų, tarsi tai būtų kažkoks standartas, kurį gyvūnai turėtų atitikti, nepaisoma gyvūnų fiziologijos, galimų komplikacijų ir neigiamo poveikio gyvūno sveikatai. Fiziologiškai šuniui tiek ausys, tiek uodega yra reikalingi, o jų neteisėtas šalinimas yra žiaurus elgesys su gyvūnu, kuris turėtų būti griežtai baudžiamas. Labai svarbu apie tai kalbėti, šviesti visuomenę apie tokių operacijų komplikacijas, skausmą, kurį gyvūnai turi iškęsti dėl kosmetinių priežasčių ir šeimininkų įgeidžių“ – situaciją komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Neigiamos pasekmės gyvūnui, kurias sukelia ausų ir uodegų trumpinimas

Ausų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui.

Veterinarai šunų ausų trumpinime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto. Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą.

Veterinarijos gydytojai, kurie nelegaliai dėl kosmetinių priežasčių trumpina šunims ausis, uodegas, gali netekti gydytojo licencijos.

„Žinoma atvejų, kai tam tikrų veislių šunys operuoti yra vežami į Baltarusiją, Rusiją, kitas šalis, kur tokios procedūros nėra uždraustos. Lietuvoje įsigytą gyvūną išvežus kupiruoti į kitas šalis ir parsivežus atgal, atsakomybė galioja tokia pati, kaip ir kupiravus gyvūną Lietuvoje. Vienintelė išimtis, kai gyvūnas yra perkamas iš užsienio jau kupiruotas ir su visais tai įrodančiais dokumentais, tačiau tikimės, kad ir tai nebe ilgai bus legalu ir pavyks pasiekti draudimo kupiruotus gyvūnus apskritai įvežti į Lietuvą” – apie nelegalų bandymą kupiruoti gyvūnus kitose šalyse pasakoja GGI vadovė.

Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis: „Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų. Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“ –teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku.

Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina dėl gyvūno sveikatos. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys.

Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas.

„Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais, informuoti apie šunų savininkus, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus“, – su problema kovoti kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Apie pastebėtus gyvūnų kupiravimo atvejus VMVT galima pranešti naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas, GGI – pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org.

 

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba

Gintarės Ažigaraitės nuotr.

Dalintis
2026/08/16

Kas pavojingiau – gamta, rinka ar valdžios sprendimai?

Lietuvos žemdirbiai šiandien gyvena patirdami nuolatinę įtampą. Vienais metais derlių niokoja sausros, kitais – liūtys ar audros. Vos spėjus susitaikyti su gamtos išdaigomis, tenka derintis prie svyruojančių supirkimo kainų, au... Situaciją, vertindamas iš politinės ir agronominės perspektyvos, komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, agronomas prof. Viktoras PRANCKIETIS:
2026/08/16

Kelmėje – trys naujos skulptūros

Kelmė („Bičiulis“). XII-toje akmentašių kūrybinėje stovykloje darbavosi ir Kelmei akmens ženklus paliko nuo pat pirmųjų kūrybinių stovyklų jose dalyvaujantys šiauliškis skulptorius Kazys Bimba ir meno kūrėjas,...
2026/08/16

Ugniagesių stotis tamsoje: ar būtų sulaukta pagalbos laiku?

Biržai („Biržiečių žodis“). Praėjusią savaitę dalyje Biržų mieste kuriam laikui buvo dingusi elektra. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė pasipiktinusio biržiečio internauto žinutė – dingusią elektrą jis įvardijo ...
2026/08/16

Lietuvos pašto rinką augina elektroninė prekyba, siuntinių kiekis šoktelėjo 32 proc.

Elektroninė prekyba ir toliau išlieka pagrindiniu Lietuvos pašto rinkos augimo veiksniu. 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, siuntinių skaičius išaugo daugiau kaip 32 proc., o pajam...
2026/08/16

Ką būtina žinoti važiuojant remontuojamais kelių ruožais

Savaitgaliais eismo intensyvumas Lietuvos keliuose stipriai išauga, ypač magistraliniuose keliuose ir prie didžiųjų miestų, didėja spūsčių bei eismo įvykių rizika. „Via Lietuva“ atkreipia dėmesį, kad dalies nelaimių būtų galima ...
2026/08/16

Iki lapkričio 1 d. svarbu sutvarkyti juodąjį pūdymą

Ūkininkai, įgyvendinantys 6 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, turi sutvarkyti juodąjį pūdymą.
2026/08/16

R. Ežerskienė. Duomenys rodo, jog lietuviai pasitiki savo finansais, bet abejoja šalies ekonomika

Šeši iš dešimties lietuvių yra įsitikinę, kad per artimiausią ketvirtį sugebės valdyti savo asmeninius finansus. Mažiau nei kas penktas teigia, kad per pastaruosius tris mėnesius jo finansinė padėtis pablogėjo. Tai nėra...
2026/08/16

„Visada viena koja buvau kaime“

Kristina ir Edvinas Švabiai, palikę gyvenimą sostinėje ir, persikėlę į Kiemelių k. (Vilniaus r. Maišiagalos sen.), įkūrė mišrųjį ekologinį ūkį. Vyras pasakoja, kad jį visuomet lydėjo noras užsiimti ūkine veikla, todėl pasitaik...