Ashburn +32,0 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 21 Bir 2024
Ashburn +32,0 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 21 Bir 2024

Norvegams pritrūko kiaušinių – ūkininkai nenori auginti dedeklių, nes netenkina kainos

2024/05/24


Norvegija ne tik Europoje garsėja kaip aukštų maisto kainų šalis. Nors vyriausybės subsidijos ūkininkams per pastaruosius trejus metus padidėjo nuo 17 mlrd. NOK (beveik 1,5 mlrd. Eur) iki 27 mlrd. NOK (apie 2,3 mlrd. Eur), o dideli tarifai saugo norvegišką mėsą, paukštieną, vaisius ir daržoves, taip pat kiaušinius nuo pigesnio importo, ūkininkai nepatenkinti. Vartotojai, suprantama – taip pat. Dėl kainų pasipiktinimą reiškiantys gamintojai atsisako auginti vištas dedekles, tad jau dabar skaičiuojama, kad norvegiškų kiaušinių trūkumas reiškia, kad šalyje trūksta 20 paukštynų.

Ši šalis siekia stiprinti maisto gamybos savarankiškumą ir yra užsibrėžusi tikslą jį didinti iki 50 proc. Šiuo metu pagaminama vidutiniškai 40 proc. vietinių maisto produktų (mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno, vaisių, daržovių,). Žuvies ir jūros gėrybėmis, skaičiuojama, kad Norvegija apsirūpina net 80 proc., prireikus galėtųir 100 proc.

Naujausi Norvegijos statistikos departamento (SSB) duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais rekordiškai išaugo žmonėms vartoti skirtų kiaušinių importas. Šiemet ji importavo 1168 tonas, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei 2023 m. ir beveik septynis kartus daugiau nei 2022 m. Pagal naujausią Norvegijos stambių ūkininkų kooperatyvo ir mėsos, paukštienos bei kiaušinių rinkos reguliuotojo „Nortura“ prognozę, šiemet Norvegijai trūks beveik 3 tūkst. t kiaušinių. O trūkstant produkto, neišvengiamai pirkėjams kyla ir jo kaina. Be to, taip tolstama nuo tikslo kiek įmanoma geriau patiems apsirūpinti maisto produktais.

Norvegai griebiasi už galvos, nes ankstesniais metais iš kitų šalių atkeliavę kiaušiniai patekdavo išskirtinai į pramonės rinką, o parduotuvėse pirkėjai galėjo rinktis tik iš norvegiškųjų. Tad jau metų pradžioje parduotuvių lentynos ėmė tuštėti, kiaušinių trūko net per Velykas.

Jau kone metus trunkanti problema norvegams priminė apie sviesto trūkumą prieš kelerius metus, kai pieno produktų reguliavimo institucija „Tine“ neteisingai apskaičiavo pasiūlą ir paklausą, tačiau vis tiek neleido sviesto importuoti.

Šįkart pritrūkus norvegiškų kiaušinių, šalies Žemės ūkio direktoratas sumažino kiaušinių importo tarifą, o nuo gegužės vidurio jį net visai panaikino. Pasak direkcijos, kol kas nuspręsta, kad bemuitis laikotarpis truks iki birželio 24 d.

Norėdami ūkininkus įtikinti, kad verta užsiimti kiaušinių gamyba, „Nortura“ ir jos konkurentas „The Proud Rooster“ pažadėjo gamintojams už produkciją mokėti daugiau. „Tikimės, kad tai paskatins daugiau žmonių įsitvirtinti, padidės kiaušinių gamyba ir padidės pristatymas iš „Nortura“, – pranešime spaudai tvirtino „Nortura“ komunikacijos patarėja Matilda Aronsson.

Kooperatyvai ir jų nariai ieško ir kitų priemonių, galinčių bent kiek patenkinti pastaraisiais metais išaugusią paklausą. Kiaušiniai paukštidėse surenkami dažniau, vištos skatinamos juos dėti keliomis savaitėmis ilgiau. Tačiau akivaizdu, kad tai problemos iš esmės neišspręs.

Nuo kiaušinių iki visos žemė ūkio politikos pertvarkos

Kiaušinių trūkumo problema nėra vienintelė Norvegijos žemės ūkio bėda. Aštrios diskusijos vyksta dėl žemės ūkio politikos. Priešingose barikadų pusėse atsidūrė stambiosios žemės ūkio įmonės ir smulkieji ūkininkai, pleištas įspraustas ir tarp ūkininkų bendruomenės bei kitų, pavyzdžiui, socialinių paslaugų sektoriaus atstovų.

Norvegų portalas „Newsinenglish“, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dabartinė vyriausybė itin palanki ūkininkams ir žemės ūkis yra nemenkai subsidijuojamas, kritikuoja, kad, pasinaudodami neišspręstomis šio sektoriaus problemomis, įvairūs mokslininkai, ekonomistai ir net rinkos reguliavimo institucijos kelia klausimą dėl Norvegijos žemės ūkio politikos netinkamumo.

„Nors vyriausybės subsidijos ūkininkams per pastaruosius trejus metus padidėjo nuo 17 mlrd. NOK (beveik 1,5 mlrd. Eur) iki 27 mlrd. NOK (apie 2,3 mlrd. Eur), o dideli tarifai apsaugo norvegišką mėsą, paukštieną, vaisius ir daržoves nuo pigesnio importo, ūkininkai lieka nepatenkinti, taip pat daugelis vartotojų. Valstybės pareigūnai taip pat nėra patenkinti“, – rašoma portale.

Norvegijos žemės ūkio departamentas šiemet vykusiose derybose su žemdirbių organizacijomis tiek stambiesiems, tiek smulkiesiems ūkiams pasiūlė 2,62 mlrd. NOK (apie 225,8 mln. Eur), taip siekdamas padidinti žemės ūkio produktų gamybą šalyje. Bet kiek anksčiau patys ūkininkų atstovai reikalavo 3,9 mlrd. NOK (apie 338,8 mln. Eur), t. y. maždaug 83 tūkst. NOK (per 7,2 tūkst. Eur) papildomai už kiekvieną visos darbo dienos ekvivalentą ūkyje. Suprantama, su valdžios pasiūlymu ūkininkai nesutinka.

Trečdaliu mažesnis departamento pasiūlymas reiškia, kad metinės pajamos padidėtų maždaug 70 tūkst. NOK (beveik 6,1 tūkst. Eur) ir maždaug 45 tūkst. NOK (apie 3,9 tūkst. Eur) sumažintų vadinamąjį „pajamų skirtumą“ tarp vidutinio ūkininkų uždarbio ir mokytojų ar slaugytojų atlyginimo. Tai visiems šalies namų ūkiams papildomai kainuotų vidutiniškai 350 NOK (apie 30 Eur) per metus. Nereikėtų pamiršto to, kad Norvegijos maisto kainos ir taip yra vienos didžiausių pasaulyje.

Kalbant apie didesnes subsidijas, iškyla dar viena problema – skirtumas tarp stambių visą darbo dieną dirbančių ūkininkų ir mažesnių, kuriems trūksta masto ekonomijos. Norvegijoje šeimos ūkiai tradiciškai yra maži. Neseniai sudaryta valstybinė komisija, kuriai buvo pavesta apibrėžti ir įvertinti ūkių pajamas, nustatė, kad tik apie 18 proc. iš maždaug 40 000 šalies ūkininkų dirba visą darbo dieną.

Komisijos duomenimis, didžiausi Norvegijos ūkiai, užsiimantys kiaušinių gamyba, vidutiniškai uždirba daugiau nei 3 mln. NOK (per 260 tūkst. Eur.) per metus, o didžiausi grūdų augintojai – apie 1,5 mln. NOK (apie 130,3 tūkst. Eur). Norvegijos valstybinis statistikos biuras (SSB) praneša, kad visą darbo dieną dirbantys ūkininkai 2022 m. vidutiniškai uždirbo šiek tiek daugiau nei 720 tūkst. NOK (apie 62,5 tūkst. Eur) per metus, t. y. daugiau nei vidutiniškai mokama mokytojams ar slaugytojams.

Kritikuodamas žemdirbių organizacijas „Newsinenglish“, pirštu duria į tai, kad jos kalba apie visus ūkininkus, tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius, neatsižvelgia į tai, kokioje vietovėje ūkininkaujama: lygumose, kur galima išplėtoti masto ekonomiką, ar mažuose plotuose kalnuotose vietovėse, kur vargu ar kada nors galima bus gauti pakankamų pajamų vien iš ūkininkavimo.

 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis
Gintaras Gliebus. Pavasariškas vaizdelis Dzūkijos miškuose.
2024 03 12 Telšių rajono ūkininkai rengiasi į protesto akciją
Vilkas kieme užpuolė stirną
Vasario 1 d. Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje
Protestuotojai sveikino Vilnių su 701 gimtadieniu grodami, mirgėdami. 2024 01 25 Vilnius