Nuo aplinkosaugos – ant žemdirbių pečių

Didžiuliai tikslai

AM Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Gabija Tamulaitytė pristatė, kad Europos Sąjungos (ES) Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja iki 2030 m. pritaikyti atkūrimo priemones bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, išskiriant 9 pagrindines ekosistemų sritis, apimančias beveik visas ekosistemas, saugomas rūšis ir buveines. Šiose ekosistemose keliami specifiniai tikslai, numatyti iki 2050 m. Visos ES valstybės rengia nacionalinius gamtos atkūrimo planus. Jų projektai Europos Komisijai (EK) turi būti pateikti iki šių metų rugsėjo 1 d., o galutinė planų versija – po pusantrų metų.

AM atstovė akcentavo, kad iki 2030 m. pirmajame etape dėmesys bus skiriamas „Natura 2000“ teritorijoms ir jose esančių buveinių plotams. Pažeistų Europos svarbos buveinių atkūrimo apimtys pamažu didės – nuo 30 proc. (iki 2030 m.) iki 90 proc. (iki 2050 m.).

Dideli tikslai numatyti žemės ūkio sričiai – bus atkuriamos žemės ūkio ekosistemos ir didinama biologinė įvairovė. Šis didėjimas gali būti matuojamas pagal pasirinktus indeksus – valstybės turi pasirinkti du iš trijų pateiktų rodiklių. Lietuva pasirinko stebėti pievų drugių indeksą ir organinės anglies atsargas mineraliniuose dirvožemiuose po ariamąja žeme. Trečiojo rodiklio – kraštovaizdžio elementų dalies žemės ūkio paskirties žemėje – nepasirinko. Taip pat bus stebimas agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksas, kuris iki 2030 m. ir vėliau kas dešimtmetį turi paaugti po 5 proc.

Numatyta transformuoti nusausintus durpynus, dalį jų verčiant daugiametėmis pievomis, stabdant sausinimą ir arimą, o maždaug 10 tūkst. ha plote visiškai atkuriant drėgmės režimą. Taip pat bus siekiama didinti bendrą biologinę įvairovę miškuose ir užtikrinti didesnį anglies absorbavimą. Planuojama stebėti 8 rodiklius, įskaitant naujai įvedamą miško paukščių populiacijų indeksą ir negyvos medienos kiekį.

Įpareigojama apdulkintojų apsauga. Lietuva pradės sistemingą apdulkintojų stebėseną, kad būtų užtikrintas jų populiacijos ir įvairovės augimas.

Bando primesti ŽŪM

Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis išdėstė ŽŪM poziciją – naujuoju programiniu laikotarpiu prioritetas bus teikiamas gamybinių priemonių rėmimui ir socialinių partnerių interesams apginti, o „visus monitoringus ir indeksus, kaip ir kitas aplinkosaugines priemones“, turėtų planuotis ir finansuoti AM. Jis atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik numatyti gamtos atkūrimo priemones, bet ir įvertinti jų išlaidas bei derantis su EK prašyti joms lėšų, nes nemažai aplinkosauginių priemonių priklauso AM sričiai, nors jas bandoma primesti ŽŪM.

Ar AM yra numačiusi gamtos atkūrimo finansavimo šaltinius? „Visos valstybės rengs tokius planus, kuriuose suprogramuos ES paramos lėšų naudojimą. Vyriausybės apsispręs, kokiomis proporcijomis, kokiai sričiai ir kiek bus skiriama lėšų. Sudaromas dokumentas savaime neužtikrina finansavimo, bet jame bus būtinų priemonių suvestinė. Jei bus pinigų, bus įgyvendinta, o jei trūks lėšų, bus sudaroma prioritetų tvarka, kas bus įgyvendinama pirma, o kas atidedama vėlesniam laikui“, – aiškino AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Siūlo „išblaivėti“

KRK narys Viktoras Pranckietis kvietė prieš rengiant projektą pirmiausia „išblaivėti“,  remtis skaičiais ir išsiaiškinti, kaip priemonės bus finansuojamos: „Labai skeptiškai vertinu šį planą, kuris skirtas tam, kad atkurtume menamąją gamtą, buvusią prieš maždaug 70 metų. Štai keletas skaičių – prieš 10 metų bičių šeimų turėjome 2 kartus mažiau nei dabar, o miškų prieš 70 metų buvo mažiau 1 mln. ha. Ar dabar turėsime juos iškirsti? Kitas dalykas, kaip tos priemonės bus suderintos su privačiu turtu, seniai veikiančia vandentvarka ir t. t.?“

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis užsiminė, kad, priimant ES Gamtos atkūrimo reglamentą, EK buvo įpareigota parengti ir gamtos atkūrimo finansavimo ataskaitą, kuri turėjo būti pateikta pernai rugpjūtį, bet jos iki šiol dar nėra. „Briuselio kuluaruose kalbama, kad gamtos atkūrimo priemonėms finansuoti norima skirti apie 35 proc. ES bendrosios žemės ūkio politikos lėšų. Aišku, tai tik šnekos, bet yra reali finansavimo stygiaus grėsmė, o papildomų šaltinių nėra. Juolab lieka neaišku, kokios bus konkrečios priemonės ir kur jos bus įgyvendinamos“, – pastebėjo A. Gaižutis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.