Nuo braškių iki „tinginio“ agurkų

Ir grūdai, ir braškės

Šiemet ūkyje didesnis agurkų laukas, auginami lauko pomidorai, o derliaus įvairove šeima stengiasi pradžiuginti ir nuolatinius, ir naujus pirkėjus. D. ir G. Špakauskai ūkininkauti pradėjo nuo grūdinių kultūrų. Kai atsirado galimybė dirbti senelių žemę, taip ir prasidėjo jų kelias žemės ūkyje. Tačiau, laikui bėgant, ūkio techniką reikėjo atnaujinti, o tam reikėjo didesnių žemės plotų. Jų įsigyti nepavyko, todėl ūkininkai pamažu keitė kryptį.

„Pradėjome nuo grūdinių kultūrų. Vėliau perėjome prie daržovių, o grūdinių kultūrų laukai pamažu mažėjo, kol jų visai atsisakėme“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo moteris. Ūkyje buvo auginamos bulvės, morkos, burokėliai, svogūnai, kopūstai ir kitos daržovės. D. Špakauskienė pradėjo važinėti į turgų prekiauti užauginta produkcija, o prie daržovių pamažu atsirado ir braškės.

Iš pradžių, kai vaikai buvo maži, braškėms buvo skirti vos keli arai. „Tada tai buvo vaikų darželio lygio auginimas“, – juokėsi ūkininkė. Tačiau iš nedidelio bandymo išaugo pagrindinė ūkio kryptis. Šiandien braškynas užima apie 2 ha.

Kartu su braškėmis ūkyje atsirado ir sodas. Tai buvo sena šeimos svajonė, tačiau šių metų žiema jai gerokai pakenkė. Iššalo dalis slyvų, kriaušių, trešnių ir obelų. „Mes esame šimtu procentų priklausomi nuo gamtos. Susitaikai ir gyveni toliau. Reikės medžius išpjauti, atsodinti, o normalus derlius gal bus po trejų ar ketverių metų“, – tikino ŪP pašnekovė.

Braškės – uogų karalienės

D. Špakauskienė braškes vadina uogų karalienėmis. „Aplink jas reikia daug tupinėti, prie jų lenktis, daug su jomis draugauti. Tai yra uogos karalienės“, – šypsojosi ji. Ir iš tiesų braškės reikalauja daug rankų darbo. D. ir G. Špakauskai jų neaugina plėvelėje, todėl viena didžiausių kasdienių kovų – piktžolės. Ravėjimas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki rudens. Braškyno priežiūrai tenka skirti didžiąją dalį vasaros. „Iš braškyno neišeini nuo gegužės vidurio iki pat rugsėjo ar net spalio. Jas reikia ravėti, aplink frezuoti žemę, karpyti ūsus“, – pasakojo moteris.

Ūkyje auginamos ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių braškės. Kitą sezoną šeima planuoja auginti net aštuonių skirtingų veislių uogas. „Mes nepopuliarūs tuo, kad mėgstame išbandyti naujoves ir naujas veisles“, – aiškino ūkininkė.

Tačiau ar pirkėjui svarbu žinoti veislės pavadinimą? Pasak D. Špakauskienės, ne visada. Dažniausiai žmogus pirmiausia žiūri, ar uogos didelės, gražios, ryškiai raudonos. O pati ūkininkė svarbiausiu kriterijumi laiko skonį: „Aš visiems sakau, kad pasirinkimą turėtų lemti skonis.“

Šiemet braškių derliumi D. ir G. Špakauskai liko patenkinti. Šalnos jų braškynui nepakenkė, o lietus, nors ir sukėlė rūpesčių, didelių nuostolių nepadarė. „Džiaugiamės, kad per patį piką mums leido uogas nuskinti. Kitus augintojus savaitę trukęs lietus labai skriaudė. Kad ir kokia veislė būtų, koks jos atsparumas ar tvirtumas, braškės yra uogos, gulinčios ant žemės. Net jei jos auga ant šiaudų, lietus vis tiek turi įtakos“, – aiškino ūkininkė.

Tarp braškių eilių D. ir G. Špakauskai kloja šiaudus. Šiemet pasitaikė ne visai švarūs šiaudai, todėl kartu su jais į braškyną atkeliavo ir daugiau piktžolių. „Tarpvagius išfrezuojame mechaniniu būdu, bet pačiose braškėse piktžolių neišvengsi. Braškės yra pagrindinės mūsų maitintojos, tai joms ir reikia skirti daugiausia dėmesio“, – neslėpė ŪP pašnekovė.

Skonis priklauso ir nuo oro

Ūkio šeimininkė įsitikinusi, kad braškių skoniui didelę įtaką turi ne tik veislė, bet ir dirvožemis bei klimatas. Ji prisiminė pernai ūkyje apsilankiusią lietuvę, gyvenančią Ispanijoje. Moteris ragavo bei pirko D. ir G. Špakauskų braškes, o jų skonis jai pasirodė gerokai kitoks, nei augančių Ispanijoje. „Ji sakė, kad ispaniškos braškės jai neskanios, nes ten nuolat karšta. O pas mus yra skirtumas tarp nakties ir dienos temperatūros. Tai turi įtakos ir uogoms – joms suteikia savito skonio“, – pasakojo ūkininkė.

Ką svarbu žinoti sodinant braškes?

Rudenį sodinantiems braškes D. Špakauskienė pataria pirmiausia gerai pasirinkti vietą. Jeigu senasis braškynas šiemet išrautas, į tą pačią vietą naujų daigų geriau nesodinti, nes dirvoje gali būti likę ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Naujam braškynui netinkama ir vieta, kurioje augo pomidorai, agurkai ar pupelės, nes šie augalai su braškėmis gali turėti bendrų ligų ir kenkėjų. Kur buvo senasis braškynas, reikėtų grįžti bent po trejų ar ketverių metų. Jeigu vietos mažai, bent po vienų ar dvejų metų. Tarpiniu laikotarpiu ji rekomenduoja sėti garstyčias ar ridikus, nuolat dirbti žemę. Braškėms tinkamiausias dirvožemio pH – maždaug 5,5–6,5.

Moteris nepataria braškių sodinti į gilius griovelius. Pasak jos, karštą ir sausą vasarą ten sunkiau išlaikyti drėgmę, o žiemą, ypač jei trūksta sniego, augalai gali labiau nukentėti nuo šalčio. Jos nuomone, praktiškiausia braškes sodinti ant ežių dviem eilutėmis, tarp daigų paliekant apie 30 cm, o tarp eilių – 40–50 cm. Jei vietos pakanka, galima sodinti ir viena eile.

Nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos braškės intensyviai auga ir ruošiasi kitam sezonui, todėl tuo metu svarbu pasirūpinti jų mityba. Iki rugpjūčio pabaigos senąjį braškyną reikėtų patręšti. Trąšų sudėtyje turėtų dominuoti kalis ir fosforas, kad augalai pasiruoštų žiemai ir užaugintų stiprų šaknyną. Ji taip pat rekomenduoja sodinant naują braškyną naudoti bechlores kompleksines trąšas su mikroelementais. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, tręšimas tęsiamas pagal augalų poreikį.

Daigai – tik tai, ką pati išbandė

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.