Nuo epidemijos irgi bus ginamasi žemdirbių sąskaita?

Koronavirusas ne vien medicininė, bet jau ir ekonominė nelaimė. Dėl mirtinos ligos trūkinėja pasaulio šalių prekybiniai ryšiai. Grėsmingai plintanti epidemija gali dar labiau pakoreguoti naująjį Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžetą žemdirbių nenaudai. Europos Komisija (EK) kovai su klimato kaita pinigų paėmė iš biudžeto žemės ūkio dalies. Kieno sąskaita bus saugomasi nuo koronaviruso? Vėl žemdirbių? Ar tai reiškia, kad Lietuvos ūkininkai turi atsisveikinti su svajone gauti didesnes tiesiogines išmokas?

Nekartoti gandų, nekelti panikos

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pareigūnai nenorėjo kalbėtis su „Ūkininko patarėju“ apie tai, kaip epidemija paveiks Lietuvos žemės ūkį, maisto pramonę. Esą koronavirusas – Sveikatos apsaugos ministerijos reikalas, Vyriausybė nurodžiusi nespecialistams, diletantams viešai neplepėti nesąmonių apie užkratą, nerodyti savo tariamo mokslingumo, nekartoti gandų, prasimanymų, nekelti panikos ir žada bausti tuos, kurie skleis dezinformaciją, dar labiau baugins išsigandusią, siaubingų ateities vizijų kamuojamą visuomenę.

Nuo duonos neužsikrėsite

Tik ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas, diplomatas dr. Antanas Venckus sutiko atsakyti į „ŪP“ klausimus.

„Viso epidemijos masto dar nežinome. Po mėnesio, kito vaizdas gali būti kitoks. Maistas – ne prabangos prekė, kurios prireikia tik retkarčiais. Būtiniausi maisto produktai bus gaminami ir parduodami visada. Net per karus, maro epidemijas žmonės nesiliaudavo kepti duonos. Be to, sergantysis koronavirusu užkrečia sveiką žmogų. Per daiktus, maisto produktus liga neperduodama “, – sakė A. Venckus.

Anot A. Venckaus, iš pieno, mėsos perdirbėjų ir prekybininkų ministerija kol kas negirdėjo nusiskundimų.

Pavojingiau už virusą

„Labiausiai epidemijos apimtos Kinijos pasienio užtvaros visada buvo sudėtingos. Tik po ilgų derybų ir žvalgybų, galimų eksportuotojų šalyse, kinai įsileisdavo užsieniečius į savo rinką. Šiomis dienomis eksportuojamos prekės ir jas gabenantys vežėjai kelis kartus Kinijoje buvo sustabdyti ir patikrinti, bet dėl techninių priežasčių. Panika, kilusi dėl epidemijos, tarptautinei prekybai būtų pražūtingesnė negu pats virusas. Jeigu epidemijos nepavyks suvaldyti ir koronavirusas nesustabdomai išplis po visą pasaulį, sulauksime bėdų. Net kaimyninės valstybės apribos importą. Bet nemanau, kad koronaviruso stabdymo išlaidos guls ant ES ūkininkų pečių. Net ir dabartinis ES biudžeto variantas numato žemdirbiams daugiau pinigų ne tik iš žemės ūkio, bet ir įvairių kitų fondų“, – pabrėžė dr. A. Venckus.

Turės padidinti

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininko, kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovo Jono Kuzminsko nuomone, po tiek pažadų ir prisiekinėjimų Baltijos šalių žemdirbiams EK jau tikrai nedrįs palikti tų pačių tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams. Turės pakelti bent jau iki ES vidurkio, net kai svarstys, kuriai ES gyvenimo sričiai ir ekonomikos sektoriui nurėžti lėšų, kad jų užtektų apsaugai nuo koronaviruso.

Traktorininkai nesulauks dėmesio

„Briuselis negali būti jau toks ciniškas. Dar kartą mūsų gal neapgaus. Net jeigu truks lėšų epidemijai sustabdyti. ES biudžete atidėta pinigų nenumatytiems atvejams. Be to, didžiosios ES šalys – Prancūzija, Italija, Ispanija – gina savo ūkininkus, todėl neleis labiau mažinti ES agrarinio biudžeto. Čia mūsų požiūriai sutampa. Bet išmokos taip sparčiai nedidės, kaip tikimės. Aišku, dabar ES biudžeto svarstymai ir kalbos apie klimato kaitą pritilo. TV kanalų žinios pradedamos pranešimais apie naujas viruso aukas visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Net visų šalių, turtingų ir vargingų, kariaujančių ir taikingų, vyriausybės pirmiausia svarsto, kaip apsaugoti ir gydyti savo piliečius nuo užkrato“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo J. Kuzminskas. Niekas jau nebekreips dėmesio į traktorininkus, ES miestų gatvėse protestuojančius dėl ES žemės ūkio politikos. Gal net neleis jiems įvažiuoti į Briuselį.

Kinai valgys tik ryžius

Pasak „Kooperacijos kelio“ vadovo, mūsų maisto pramonė jau pajuto koronaviruso ekonominį poveikį. „Kalbamės su perdirbėjais. Jie sako, kad dvi savaites negauna sūrių sūdymo konteinerių. Kiniškų. Tiekėjai vėluoja atgabenti. Žemės ūkio technikos atsarginės dalys – daugiausia kiniškos. Jeigu laiku negautume traktoriaus guolio, pagaminto Kinijoje, – dar pusė bėdos. Bet guolių gamintojams nemokės atlyginimų, jie nedirbs, kinai mažiau valgys, alkį vėl malšins savo tradicinių ryžių saujelėmis, Kinija nepirks maisto iš ES. Viskas sustos. Krizių metais labiausiai kenčia žaliavų eksportuotojai. Krenta ir pieno, ir naftos kainos“, – aiškino J. Kuzminskas.

ES sėkmingai susitvarkys

Vis dėlto kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas tiki, kad ES sugebės įveikti virusą. „Nenoriu įžeisti Irano, bet ši šalis pati, be pasaulio pagalbos neišsigydys nuo koronaviruso. Net Irano sveikatos apsaugos viceministras kosti per spaudos konferencijas ir prisipažįsta, kad apsikrėtė. Rusija taip pat turės daug vargo, nes ten visur, kur bepažvelgsi, toks pats jovalas, didelė kebeknė dar nuo sovietų laikų. Korupcija, neišmanymas, netvarka. Ne išimtis ir rusiška sveikatos apsaugos sistema, gerokai atsilikusi nuo vakarietiškos. ES per tris mėnesius irgi nesugebėjo pasiruošti epidemijai, jau virtusiai pandemija. Bet ES – turtingų Bendriją įkūrusių valstybių klubas. ES branduolio šalių biudžetai dideli, sveikatos apsauga stipri. Sėkmingai susivarkysime. Kaip ir kinai, nors Kinijoje dabar daugiausia sergančiųjų ir mirčių nuo koronaviruso“, – tikino J. Kuzminskas.

Sulietuvintas kulinarinis paveldas

Didžiausias ES koronaviruso židinys – Šiaurės Italija. Ten gyvenimas apmirė. Venecija ištuštėjo, neatvyksta užsienio turistų, mėgusių miesto kanalais paplaukioti Venecijos simboliu – įspūdingos išvaizdos irklinėmis valtimis – gondolomis. Daug kur Italijoje uždarytos kavinės, kepančios picą su mocarelos (mozzarella) sūrio iš lietuviškų žaliavų griežinėliais. Italai piktinasi, kad Italijos verslininkai iš posovietinės Rytų Europos pigiau perka itališką kulinarinį paveldą.

Lietuva priklauso nuo eksporto

Lietuvos bendrovės į Italiją kasmet išveža apie 30 tūkst. tonų sūrių. AB „Rokiškio sūris“ eksportuoja į Apeninų pusiasalį daugiau nei pusę savo sūrių, ne tik italus įžeidusias mocarelas, bet ir žaliavas sūriams gaminti.

„Su kinais mažai, nedideliais kiekiais prekiavome, todėl labai nesijaudiname, ar galėsime toliau laisvai vežti į Kiniją sūrius ir laktozę (pieno cukrų). Bet Italijos rinka mums ypač svarbi. Masinė psichozė dėl koronaviruso gali skaudžiai atsiliepti pieno perdirbimo pramonei. Lietuva visiškai priklauso nuo eksporto. Jeigu vėl neteksime eksporto rinkų, bus labai sunku. Kaip pirmaisiais metais po Rusijos embargo ES maisto produktams“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „Rokiškio sūrio“ direktorius Dalius Trumpa.

Labiausiai nukentės ne žemdirbiai, o perdirbėjai

Tadas POVILAUSKAS

^{SEB banko ekonomistas}

Aišku, epidemija sukrėtė ir ekonomiką. Koronavirusas parbloškė pasaulio vertybinių popierių biržas: sudegino daugiau nei 100 mlrd. dolerių. Valstybės apsitveria, izoliuojasi, uždaro prekybos centrus, uždraudžia renginius, į kuriuos ateina minios žmonių. Tarptautinės žemės ūkio parodos, kuriose būdavo užmezgama daug prekybos sutarčių, irgi nutrūks. Visur atsiranda koronaviruso karantino zonų. Verslininkams, eksportuotojams vis sudėtingiau į jas vežti savo krovinius.

Į Kiniją Lietuva eksportuoja pieno produktus, nuo pernai – kviečius. Bet grūdai yra žaliava. Žaliaviniams produktams palyginti nesunkiai galima surasti naują, saugesnę rinką. Šalia Kinijos, Pietryčių Azijoje, arba kitose pasaulio vietose. Žemdirbiai kurį laiką gali išsiversti ir be naujų žemės ūkio technikos detalių iš Kinijos. Dar užtektų ir turimų atsargų.

Tačiau Lietuvos pieno perdirbėjai turėtų nerimauti. Mažiau gaminti jie negali. ES Lietuva pardavinėja beveik 80 proc. visų eksportuojamų pieno produktų (70 proc. – Italijoje). Ne tik sūrius, bet ir miltelius, išrūgų baltymus, grietinėlę. O Vakarų Europai viena iš pagrindinių eksporto rinkų yra Kinija.

Didžiausia pasaulyje pieno miltų eksportuotoja Naujoji Zelandija jau paskelbė, kad dėl viruso epidemijos mažiau jų eksportuos į Kiniją. Jeigu krizė gilės, Olandijai ar Vokietijai gal irgi teks trauktis iš Kinijos.

ES ir Naujoji Zelandija dairysis naujų pirkėjų. Paieškų maršrutai gali susikirsti. Vokiečiams ir olandams tektų atsigręžti į savą ES pieno rinką. Joje pasidarytų labai ankšta. ES pienininkų tarpusavio konkurencija gerokai įkaistų. Lietuviškų sūrių gali sumažėti ne tik Italijoje, bet ir kitose ES šalyse.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas