Nuo kelių avilių – iki bendrijos

Tris dešimtmečius Merkinės seniūnijoje,  Kasčiūnų kaime, bitininkaujantis Jonas Jakavonis miškų apsuptoje  sodyboje šiuo metu laiko 25 bičių šeimas. Jei Lietuvoje vasara būna nelabai lietinga ir nekamuoja sausra, o oras šiltas ir saikingai lyja, jo darbščiosios bitelės iš grikių laukų, miško pievų, avietynų, blindžių, čiobrelių kitų miško augalų per vasarą suneša apie 800 kg medaus. Tačiau pastarieji dveji metai bitininkystei nebuvo palankūs, tad ir medaus iš Jono bityno išsukta keletą kartų mažiau.

Dzūkijos medus vertingesnis

J. Jakavonio teigimu, Dzūkijos miškuose esančių bitynų medus ypač vertingas, nes yra poliflorinis, kitaip tariant, suneštas iš didesnės augalijos įvairovės, todėl, pasižymi ne tik geresniu skoniu, bet ir geresnėmis gydomosiomis savybėmis. Suvalkijoje iš rapsų ir garstyčių bitės prineša daugiau medaus nei Dzūkijoje, tačiau jame esančių sveikatai naudingų ingredientų kiekis kuklesnis. Patyręs bitininkas pasidžiaugė, kad iki šiol valstybė bitininkams, deklaruojantiems savus bitynus, kompensuoja išlaidas cukrui, kurio žiemodama viena bičių šeima suvartoja apie 10 kg. Bičiulio iš Dzūkijos išsakytoms mintims apie dzūkiško medaus pranašumus prieš suvalkietišką medų pritarė nemenkesnės patirties bitininkystėje turįs, buvęs Kapsuko žemės ūkio technikumo sodininkystės-bitininkystės dėstytojas, dabar jau pensininkas, Marijampolės savivaldybės Meškučių kaime gyvenantis ir 15 bičių šeimų prižiūrintis Algirdas Jušinskas.

Pavadinęs praėjusį sezoną tik vidutinišku bitininkystei, nes šaltas, lietingas pavasaris ir vasaros pradžia lėmė menką bitelių darbingumą, senas bičiulis prasitarė, kad iš avilio šiemet prisuko vos po  15 kg medaus. Tai nėra daug, nes, esant geriems orams vasarą, pasak A. Jašinsko, jo pažįstami Suvalkijos bitininkai iš vieno avilio per du kartus, t. y. nužydėjus rapsams ir liepoms, sugeba išgauti net apie 100 kg medaus. Apie savo pasiekimus šioje srityje Algirdas nelinkęs pasakoti. Paslaptingi žmonės tie vyresniosios kartos bitininkai.  Bet gyvenimas nestovi vietoje, daugelis dalykų kinta greičiau, nei mums to norėtųsi. Tad panašu, kad jaunoji bitininkų karta yra visiška priešingybė jiems.

Paskatino senelio dovana

Šakių sav. Lukšių sen. Matjošiškės kaime esančioje Ernestos Draždžiulytės-Ūsienės ir Kęstučio Ūso sodyboje, Suvalkijos miškų apsuptyje, neseniai įkurta mažoji bendrija „Greitos bitės“, turinti savo prekinį ženklą „Saldūs ūsai“. Sodybos ir mažosios bendrijos savininkai E. Draždžiulytė papasakojo, kad jų domėjimasis bitininkyste prasidėjo maždaug prieš 8 metus, praėjus kuriam laikui po vestuvių ir įsigijus sodybą kaime. Savotišką impulsą tam davė K. Ūso senelio Juozo jaunavedžiams dovanotos kelios bičių šeimos. Kęstutis yra Kauno technologijos universiteto, o Ernesta – Kauno kolegijos auklėtiniai.

Senelio dovanotos bitelės greitai dauginosi, tad norint tinkamai jas prižiūrėti reikėjo ne tik laiko, bet ir gilesnių žinių. Ūsams kilo idėja rimtai imtis šio verslo ir bandyti iš to valgyti duoną. Jie lankėsi įvairiuose kursuose, mokymuose, domėjosi bitininkavimo naujovėmis, šio ypatingo verslo kryptimis, jo vystymosi tendencijomis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pripažinimas ateina pamažu. Šiandien K. Ūsas jau vadovauja Šakių savivaldybės bitininkų draugijai. „Bičių šeimų, kaip ir prisukamo medaus kilogramų, gana sparčiai daugėjo. Abu kiek pasvarstę nutarėme, kad bitininkauti reikėtų naujoviškai, daryti viską bent šiek tiek įdomiau nei tradicinėje lietuviškoje bitininkystėje ir bandyti iš to užsidirbti, – pasakojo E. Dradžiulytė-Ūsienė. – Gaminome įvairiausių skonių medaus, pridėdavome uogų, sveikatai naudingų žolelių, mėtų, čiobrelių, aviečių, spanguolių, darėme Kalėdų dovanas, sukūrėme savo internetinę parduotuvę ir paskyrą „Facebook“  „Saldūs ūsai“. Tokia buvo mūsų verslo pradžia.“

Sodyboje pasistatė cechą

Kad Ūsų šeimos verslas tik­rai sėkmingas, įrodo ir tai, kad, pavyzdžiui, pernai, kai šalies bitininkams dėl oro sąlygų nebuvo itin palankūs metai, „Greitos bitės“ šeimininkai iš turėtų 60 avilių išsuko po 70 kg medaus. Šiemet Ūsų bityne priskaičiuojama jau 110 bičių šeimų, kurių aviliai išsidėstyti po keletą dešimčių skirtingose pamiškės vietose, tad bitelių sunešamas medus savo naudingosiomis savybėmis, pasak Ūsų, nenusileidžia Dzūkijos bitininkų bičių surenkamam medui.

Pasinaudodami ES paramos fondų, mūsų valstybės parama ir pridėję 30 proc. savų santaupų, „Greitos bitės“ savininkai sodyboje pasistatė cechą, įsigijo gerą įrangą, skirtą  medaus gavybai, nusipirko specialų mikroautobusą, pritaikytą medui ir aviliams vežti. Tačiau tai dar ne viskas, kuo užsiima Ūsai. Pasak Ernestos, prieš trejus metus jie iš Gelgaudiškio dvaro administracijos gavo pasiūlymą rengti edukacijas turistų grupėms, moksleiviams ir visiems besidomintiems bičių gyvenimu, jų nauda gamtai ir žmogui. Kilus COVID-19 pandemijai šią veiklą Gelgaudiškio dvare teko stabdyti.

Lankosi šimtai moksleivių

Šiandien E. Dradžiulytė-Ūsienė su vyru K. Ūsu tęsia pradėtą edukacinį darbą su jaunimu savo didelėje sodyboje, kurią vasarą ir rudenį aplanko šimtai moksleivių iš Šakių savivaldybės mokyklų ir aplinkinių savivaldybių. „Sau keliame tikslus, siejamus su visuomenės, ypač jaunimo, švietimu bitininkystėje. Matome, kad daugelis Lietuvos gyventojų mėgsta medų ir jo produktus, bet nelabai ką nutuokia apie tuos protingus, mielus ir labai naudingus vabzdžius. Kad ir kaip būtų juokinga ar keista, bet yra miesto vaikų, galvojančių, kad bitės medų neša kibirėliais... Todėl atvykusiems papasakojame apie biteles, medų, bičių duonelę, propolį, kitus iš bičių veiklos gaunamus produktus, pačius elementariausius dalykus ir matome, su kokia nuostaba mūsų pasakojimo klauso ne tik moksleiviai, bet ir jų mokytojai. Keliame sau tikslą išugdyti ateinančias lietuvių kartas nuolatiniais medaus valgytojais, o ne vien tada, kai suskausta gerklę ar kamuoja kosulys“, – pasakojo Ernesta.

Kalbėdami apie ateities planus, Ūsai prasitarė, kad svajoja savo sodyboje pastatyti bitininkų namus ar edukacinį bitininkystės centrą, atidaryti nedidelę parduotuvę, kurioje ekskursijų dalyviai galėtų įsigyti įvairių bičių gaminamų produktų ir išvykti iš šios sodybos godžiai laižydami savo saldžius ūsus.

Ernestos ir Kęstučio Ūsų šeimos albumo nuotraukos

2022.10.07

Vytautas KARSOKAS

Susijusios temos - skaitykite: Mažoji bendrija „Greitos bitės“, Jonas Jakavonis, bendrovė, bitininkai, Kauno technologijos universitetas, medus