Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių Lietuvoje atsiduria pasaulinėje rinkoje?

Kaip pasakoja „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis, vien per pastarąjį dešimtmetį šalies eksporto rinkos itin pasikeitė. Anot jo, šiuos pokyčius labiausiai nulėmė geopolitiniai įvykiai ir konkurencinė situacija.

„Anksčiau mūsų pagrindinės eksporto rinkos buvo Iranas ir Saudo Arabija. Tačiau dėl politinės situacijos nebegalime eksportuoti grūdų į Iraną, o Saudo Arabijos rinką užplūdo kviečiai iš Rusijos. Dabar daugiausiai lietuviškų kviečių išvežama į Nigeriją, Pietų Afrikos Respubliką, taip pat Ispaniją, Maroką. Tokie pokyčiai įrodo, kad pasaulinė grūdų rinka – itin dinamiška, o eksporto kryptys gali pasikeisti ne kartą ir ne du“, – sako S. Banelis.

Žodis – svarbiau už galutinę sutartį

Skaičiuojama, jog kasmet eksportuojama apie 4–5 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų. Tam, kad jie pasiektų užsienio rinkas, reikia ne tik atrasti tinkamus pirkėjus, bet ir palaikyti tvirtus santykius su jais

Pasak S. Banelio, grūdų pardavimas – itin sudėtingas procesas, reikalaujantis gausybės žinių ir kantrybės. Anot jo, informacija yra vienas svarbiausių elementų tarptautinėje prekyboje.

„Prekybininkai dalijasi informacija su didžiaisiais grūdų pirkėjais: kiek ir kokios kokybės grūdų užaugo, kokia jų kaina ir pan. Šį procesą taip pat atlieka ir grūdų brokeriai, kurie veikia kaip tarpininkai tarp prekybininkų ir pirkėjų. Bendravimas vyksta kiekvieną dieną, tad apdorojamos informacijos kiekis yra itin didelis, ir tam praverčia tarpininkų pagalba. Be to, jų darbas paspartina visą grūdų pardavimo procesą“, – paaiškina ekspertas.

Jis taip pat paaiškina, jog tarpininkai padeda surinkti visą reikalingą informaciją, suderinti grūdų pardavimo ir kitas svarbias sąlygas. „Tačiau grūdų rinkoje svarbiausia yra pasitikėjimas ir tvirti santykiai su užsienio tiekėjais. Kol nėra susitarimo, tol nebus ir sutarties. Todėl žodis yra svarbiau už parašą ant sutarties, nes sutartis yra tik žodinio susitarimo pasekmė.“

Eksporto rinkos vertina lietuvišką kokybę

Kaip teigia tarptautine prekyba grūdais užsiimančios bendrovės „Skovs Korn Baltics“ savininkas ir vadovas Dalius Keblikas, esant tokioms nepastovioms sąlygoms, nereta užsienio šalis vertina Lietuvoje užaugintą produkciją dėl stabilios kokybės.

„Palyginti su kitomis, už Lietuvą gerokai didesnėmis valstybėmis, pavyzdžiui, Rumunija ar net Argentina, mūsų šalis tarptautinėje grūdų rinkoje vertinama dėl stabilumo. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika, kurioje grūdų malūnai – pažangūs, taiko aukštus kokybės kriterijus, kuriuos atitinka Lietuvos ūkininkų užauginti kviečiai, tačiau neįsileidžia vokiškų, nes jų kokybė – kur kas prastesnė“, – komentuoja D. Keblikas.

Tačiau S. Banelis pastebi, kad ir kitos pasaulio valstybės jau užaugina aukštesnės kokybės grūdus. „Užsienio šalys vertina Lietuvoje užaugintus kviečius, bet savo kokybę sustiprino ir Kanados bei kitų šalių grūdų augintojai. Tai reiškia, kad konkurencija mūsų grūdams auga, atitinkamai silpnėja mūsų padėtis dabartinėse rinkose. Išeičių yra bent kelios, ir viena jų – ieškoti naujų rinkų.“

Atrasti naujas rinkas – būtina, bet nėra lengva

Lietuvoje užauginti kviečiai jau ne vieną dešimtį metų pasaulyje vertinami dėl savo kokybės. Tačiau auganti konkurencija verčia prekybininkus ieškoti rinkų, kuriose šalies produkcija sulauktų dėmesio.

Kaip pastebi S. Banelis, norint atrasti naujas rinkas lietuviškiems grūdams, reikia ne vien tik prekybininkų pastangų, bet ir sprendimų valstybės lygmeniu.

„Lietuviški kviečiai pasiekia net ir tolimiausias pasaulio valstybes, todėl tiek kainas, tiek ir paklausą diktuoja pasaulinė rinka. Keičiantis paklausai dabartinėse rinkose, būtina ieškoti ir kitų rinkų, kurios įvertintų ir pirktų pas mus užaugintus grūdus. Tačiau norint atrasti kelius į naujas šalis, reikia ne tik įrodyti produkcijos kokybę, bet ir diplomatinių sprendimų. Tai leistų ir toliau palaikyti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą“, – sako „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas S. Banelis.

AB "Linas Agro" informacija